Tokį rezoliucijos projektą pateikė Seimo komisija, įvertinusi praėjusią savaitę Seimui pateiktą generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymą, kad būtų panaikintas P.Gražulio teisinis imunitetas.
Komisijos sprendimas siūlyti neleisti traukti P.Gražulio atsakomybėn buvo priimtas „už“ imuniteto naikinimą balsavus 5 jos nariams, 4 – prieš, vienam susilaikius, tad lėmė prieš prokuroro prašymą buvusio komisijos pirmininko socialdemokrato Algimanto Salamakino balsas.
Komisijos pirmininkas pažeidimo nemato
Komisijos pirmininkas posėdžių salėje ragino nekurti precendento ir dėl tokio piketo neleisti suvaržyti P.Gražulio laisvės. Pasak jo, įstatyme nėra parašyta, kad draudžiama piketuoti prie namų.
Prokuratūra nerašo, kad buvo pažeistas atstumas. Nenurodė, kad jie svaidė įžeidžiamus žodžius. „Parašyta buvo viena, kad trys piliečiai pastovėjo pusę valandos prie atstovo namų“, – pažymėjo A.Salamakinas.
Pasak komisijos pirmininko, jis pažeidimo nemato: „Ponas Mikelionis rašo, kad jis buvo psichologiškai ar kaip ten spaudžiamas“, – teigė A.Salamakinas.
„Mano ranka nepakilo duoti sutikimo, nes nematau čia jokio nusikaltimo“, – rėžė komisijos vadovas.
P.Gražulis buvo pasiruošęs „sėsti“
P.Gražulis Seimo salėje citavo Konstituciją, kad žmogus turi teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Jis kreipėsi į konservatorius ir aiškino, kad jie anksčiau ragino protestuoti prie Rolando Pakso namų.
„Kada piketavo ir nešiojo karstus prie prezidento, prie premjero Pakso namų, jie degino žvakutes ir sakė, kokia pilietiška visuomenė ir ragino visuomenę aktyviai dalyvauti prie premjero namų su piketais“, – sakė P.Gražulis.
„Tvarkietis“ klausė, ar dabar gyvename Stalino laikais, kad nusižengiama Konstitucijai ir persekiojama už kritiką.
P.Gražulis aiškino, kad galbūt sutapo laikas kai buvo svarstoma dėl R.Pakso neliečiamybės, bet jis aiškino, kad piketo metu apie tai nebuvo nė žodžio. Buvo bandoma atkreipti dėmesį, kad I.Mikelionis nebūtų skiriamas į pareigas antrą kadenciją. „Standartai vienus teisia, o kitus išteisina. Turi būti sąžiningas prokuroras. Antras dalykas, esminis dalykas, kad šis prokuroras nevedė jokos bylos“, – teigė P.Gražulis.
„Kaip buvęs politinis kalinys, aš asmeniškai esu pasiryžęs sėsti už tiesą. Šiandien noriu pasakyti, kad čia ne demokratinė valstybė, nėra tiesos“, – sakė P.Gražulis ir teigė pats nedalyvausiantis balsavime.
Ragino pasitikėti teismais ir atiduoti politiką
Konservatorius Jurgis Razma siūlė atsiriboti nuo konkretaus asmens P.Gražulio ir jo pavardės. Pasak jo, Seimas sprendžia kelis esminius klausimus – vienas jų, ar vertina prokuroro neliečiamumą. Kitas klausimas – ar pasitiki Lietuvos teismais.
Pasak konservatoriaus, jei Seimas neleidžia patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tai parodo, kad „netiesiogiai sako, kad nepasitiki teismais“.
Konservatorius Tadas Langaitis prašė pasitikėti Lietuvos teisėsauga ir leisti jiems spręsti dėl P.Gražulio elgesio.
„Siūlau žiūrėti į esmę, kas sprendžia, ar P.Gražulis pažeidė įstatymus – ar mes sprendžiame, ar Lietuvos teismai sprendžia. Aš pasitikiu Lietuvos teismais
Ar jūs matote akivaizdų bandymą susidoroti su P.Gražuliu. Aš to nematau nė su žiburiu. Pasitikėkite Lietuvos teisėsauga ir leiskime dirbti jiems savo darbą. Ar mes laidžiame jiems dirbti savo darbą, ar slepiame P.Gražulį už savo skvernų“, – posėdžių salėje kalbėjo T.Langaitis.
K.Komskiui ir V.Vasiliauskui pareikšti įtarimai
Tyrimą dėl tuometinės „tvarkiečių“ frakcijos atstovų P.Gražulio, Kęsto Komskio ir Valdo Vasiliausko surengto piketo prie prokuroro I.Mikelionio namų Generalinė prokuratūra pradėjo pernai kovą.
Praėjusios kadencijos metu tuometiniai Seimo nariai „tvarkiečiai“ P. Gražulis, Kęstas Komskis ir Valdas Vasiliauskas piketu reagavo į I.Mikelionio pareiškimą, kad prašys Europos Parlamentą panaikinti tuometinio partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio europarlamentaro Rolando Pakso neliečiamybę galimos korupcijos byloje.
Iš šių protesto dalyvių Seimo nariu buvo perrinktas ir teisinę neliečiamybę turi tik P. Gražulis, be Seimo leidimo jo negalima traukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti laisvę. Seimo narys šioje byloje jau buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, o K.Komskiui ir V.Vasiliauskui jau pateikti įtarimai.
Generalinio prokuroro teigimu, savo veiksmais P.Gražulis siekė daryti psichologinį poveikį prokurorui, trukdė tirti rezonansinę bylą, bandė paveikti tyrimo eigą. „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas P.Gražulis tuo tarpu tvirtina esąs persekiojimas už prokuratūros kritiką, o sprendimą pradėti bylą dėl nesankcionuoto piketo prie prokuroro namų prilygina grįžimui į sovietmetį.
Už trukdymą prokuroro veiklai Baudžiamajame kodekse numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
„Tyrimas bus tęsiamas kitų įtariamųjų atžvilgiu. Akivaizdu, kad šio asmens (P.Gražulio) atžvilgiu jo tęsti nebus galimybės“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.
