Antradienį ŠMM buvo surengta spaudos konferencija, kurios metu buvo pristatytas mokslo metų trukmės ir mokinių pasiekimų ryšis.
Pasak ministrės Jurgitos Petrauskienės, šiuo metu pagrindinis tikslas – užtikrinti kokybišką švietimą mokyklose, tad būtini stiprūs mokytojai, motyvuoti mokiniai, palanki ugdymosi aplinka.
„Matome, kad mūsų mokinių pasiekimai prastėja, stinga motyvacijos, didėja skaičius praleistų pamokų, sudėtingas ugdymo turinys ir procesas, didelės įtampos ir tam reikia labai daug koordinuotų pokyčių, tam reikia pertvarkyti visą ugdymo procesą, kad viskas vyktų sklandžiai, kad nešuoliuotumėme nuo temos prie temos, kad nebūtų krūvos namų darbų“, – kalbėjo J.Petrauskienė.
Ji teigė, kad ne ką mažiau svarbus tinkamas mokytojų pasirengimas ir aukšta kvalifikacija.
Ministrė teigė, kad didelis ugdymo krūvio išdėstymas dabartinėje mokslo metų trukmėje kelia mokiniams ir mokytojams įtampą, dėl to gali kentėti moksleivių pasiekimų rezultatai.
„Jeigu kalbame apie pasiekimus, tai lyginant su EBPO šalių vidurkiu, tai mūsų pasiekimai šiai dienai yra prastesnis visose pagrindinėse srityse. Akivaizdi koreliacija tarp mokslo metų trukmės ir krūvio.
Lietuvoje mes turime 737 valandas per mokslo metus. Skaičiai rodo, kad valandų krūvio turime bene mažiausią krūvį tenkantį mokymuisi“, – kalbėjo ministrė.
Jis teigimu per savaitę Lietuvoje vaikams tenka apie 28 pamokas, kai tuo tarpu suomių ar estų vaikai per savaitę turi 32 pamokas.
Ministrė kalbėjo, kad Lietuvoje vaikams tenka bene daugiausiai atostogų palyginus su kitomis šalimis. Mūsų pradinukai atostogauja praktiškai savaitę per mėnesį, o tai, pasak J.Petrauskienės, trikdo ugdymo procesą. Lietuvos moksleiviams iš viso tenka 13 savaičių atostogų per metus. Šiuo skaičiumi gerokai lenkiame kitas valstybes.
J.Petrauskienė teigė, kad pridėjus mokslo dienų, ugdymo programų apimtis nedidėtų, tiesiog ji būtų įgyvendinama per ilgesnį laiką. Tai reikštų, kad vaikams kiekvieną dienų tektų mažiau darbų, taip mažėtų ir kylanti įtampa.
Mokslo metai turėtų ilgėti 10-15 dienų. Pagal šį planą, vaikai galėtų ilgiau mokytis birželį arba anksčiau pradėti mokslo metus rugpjūtį. Taip pat mokykloms būtų paliekama pačioms apsispręsti, kaip jos nori išsidėlioti mokslo metus.
Įvardijo būtinus veiksmus
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Dovilė Bikelytė sakė, kad jos vadovaujama LMS džiaugiasi tuo, jog vaikams mažės kasdienių namų darbų krūvis ir ugdymo programos krūvis, tačiau svarbu peržiūrėti visą ugdymo procesą.
„Reikia atnaujinti ugdymo metodus, kad jaunam žmogui informacija būtų įdomi ir suprantama“, – sakė D.Bikelytė. Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas sakė, kad mokslo metų ilginimas – nei gerai, nei blogai, o pirmiausia reiktų kelti klausimą ne „kas“, o „kaip“.
„Visa švietimo sistema yra pasenusi. Didelė rakštis yra ugdymo programos. Išdalinti tą ugdymo programą, kuri šiandien yra į ilgesnį laiką, tai tas pats, kas apnuodytą maistą išdalinti į ilgesnį laikotarpį.
Lietuvos tėvų forumo siūlymas radikalus – ugdymo programą mažinti 50 proc. Ką ir kaip trumpinti, mes pasakyti negalime, mes ne ekspertai“, – sakė A.Murauskas, pridurdamas, kad dabartinį ugdymo planą vaikams įsisavinti sunku ir tai, kas yra dėstoma mokyklose vaikams ne visada yra būtina žinoti.
Jis teigė, kad reikia žiūrėti kompleksiškai į visas puses ir kad mokslo metai neturėtų būti ilginami neparuošus kitų reformų. Pasisako už mokslo metų ilginimą
Vilniaus Licėjaus direktorius pasisakė už mokslo metų ilginimą, o trijų mėnesių vasaros atostogas pavadino nusikalstama veika, nes vaikai praranda daug turimų žinių, o grįžę į mokyklą jaučia įtampą, o rugsėjo mėnuo tampa praėjusių metų kurso kartojimo mėnesiu. Jis taip pat sakė manantis, kad programos, kurios šiuo metu yra dėstomos mokykloje funkcionuoja gerai.
Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys pritarė, kad trijų mėnesių atostogos tikrai turi įtakos tam, ką kitų mokslo metų pradžioje atsimena vaikai, tad pailginti mokslo metai padėtų šią problemą spręsti.
Pasak jo, ilgos pertraukos paveikia vaikus, kelia jiems stresą dėl to, kad jie kažko nepamena pradėdami naujus mokslo metus.
Profsąjungos priešinasi
Psichiatras L.Slušnys teigė, kad šiuo metu tiek jis, tiek ministerija dėl mokslo metų ilginimo sulaukia nemažai pasipriešinimo iš švietimo darbuotojų ir įstaigų profesinių sąjungų.
„Jau ilginant dvi savaites sulaukiame daug pasipriešinimo, tai jei ilgintumėme mėnesiu, profsąjungos rastų būdą ir ministrę nuversti“, – sakė L.Slušnys. Tai, kad profesinės sąjungos nepritaria mokslo ilginimui, patvirtino ir Lietuvos tėvų forumo pirmininkas A.Murauskas.
„Šiuos dalykus aptarėme su visomis interesuotomis šalimis ir aš manau, kad profsąjungos taip pat pateiks savo nuomonę apie Vyriausybės siūlomus sprendimus“, – sakė ministrė.
Paklausus, apie tai, ar mokslo metų ilginimas pareikalaus papildomų lėšų, ministrė J.Petrauskienė patikino, kad mokyklos birželio mėnesį dirba ir mokytojai į darbą eina, tad bet kokiu atveju, tad finansavimo tai stipriai keisti neturėtų.
Tačiau Vilniaus Licėjaus direktorius S.Jurkevičius buvo kiek kategoriškesnis. Jis sakė, kad mokytojų algų mokėjimas birželio mėnesį yra valstybės pinigų švaistymas, nes mokytojai birželį nedirba, tačiau pinigus už tai gauna.
