Šiaulių universitetas: unikalios specialybės ir prioritetas regiono poreikiams

Stojimui į aukštąsias mokyklas nenumaldomai artėjant didžiausia Šiaurės Lietuvos aukštoji mokykla ir regiono pažangos lyderis – Šiaulių universitetas (ŠU) – šiemet kviečia rinktis iš beveik 50 bakalauro ir magistro studijų programų.

Žvelgiant į darbo rinkos prognozes ir specialistų trūkumą, ateityje neturėtų mažėti konkursai į ugdymo mokslo krypčių grupės studijų programas, ypač specialiąją pedagogiką ir logopediją. Paklausios turėtų būti ir inžinerija, informatika.
Žvelgiant į darbo rinkos prognozes ir specialistų trūkumą, ateityje neturėtų mažėti konkursai į ugdymo mokslo krypčių grupės studijų programas, ypač specialiąją pedagogiką ir logopediją. Paklausios turėtų būti ir inžinerija, informatika.
„Mūsų, kaip vienintelio universiteto Šiaurės Lietuvos regione, tikslas nėra būti dideliam ar didžiausiam, svarbiausias mūsų siekis – būti reikalingam ir naudingam regionui“, – aiškino dr. R.Bubnys.
„Mūsų, kaip vienintelio universiteto Šiaurės Lietuvos regione, tikslas nėra būti dideliam ar didžiausiam, svarbiausias mūsų siekis – būti reikalingam ir naudingam regionui“, – aiškino dr. R.Bubnys.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 22, 2017, 9:10 AM, atnaujinta Apr 7, 2017, 12:02 PM

Tarp jų – ne tik itin paklausios, natūraliai gausesnius studentų srautus sutraukiančios studijų programos, bet ir tokios, pagal kurias rengiami kraštui ir šaliai ypač reikalingi specialistai.

„Pasirinkus būtent šias studijų programas garantuojamos ne tik įdomios ir kokybiškos studijos, bet ir darbo vieta įgijus unikalią specialybę faktiškai garantuota“, – pirmuosius žingsnius į sėkmingą karjerą savame krašte vardijo ŠU studijų prorektorius dr. Remigijus Bubnys.

Didžiuojasi ugdymo mokslais

Stojantiesiems ŠU siūlo visų trijų pakopų studijų programas: bakalauro, magistro ir keturių mokslo krypčių – edukologijos, filologijos, ekonomikos ir vadybos srities doktorantūros studijas. Dauguma programų vykdomos nuolatine ir ištęstine studijų forma, nors nemažai dalykų galima studijuoti ir nuotoliniu būdu.

Ilgametes – net 70 metų – pedagogų rengimo tradicijas puoselėjančiame ŠU vis daugiau dėmesio skiriama ir tarpdiscipliniškumui, kai integruojamas kelių mokslo krypčių turinys, įgyjama įvairesnės kompetencijos. Pavyzdžiui, tarp šiemet stojantiesiems siūlomų išskirtinių tarpdisciplininių studijų programų – kultūrinė edukacija ir integruotų gamtos mokslų pedagogika. Šios studijų programos – naujos, pasiūlytos ir Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintos vos pernai.

„Tyrimai rodo, jog tarpdisciplinines studijas baigę mūsų absolventai kur kas sėkmingiau konkuruoja darbo rinkoje, lengviau prisitaiko prie jos pokyčių. Pavyzdžiui, integruotų gamtos mokslų pedagogiką baigę absolventai įgyja chemijos, biologijos, fizikos, gamtos ir kitų tiksliųjų mokslų žinių, todėl šių specialistų veiklos spektras gerokai įvairesnis nei, tarkime, vien baigusiųjų fizikos pedagogiką“, – pabrėžė dr. R.Bubnys.

Kaip ir visoje Lietuvoje, Šiaulių universitete auga susidomėjimas biomedicinos, technologijų, fiziniais mokslais. Remiantis 2016 m. stojimo duomenimis, tarp paklausiausių ŠU studijų programų tradiciškai išlieka ugdymo mokslo krypčių grupės. Studentai bene labiausiai domėjosi pradinio ugdymo pedagogika ir ikimokykliniu ugdymu bei jau ne vieną dešimtmetį universiteto vizitine kortele visoje Lietuvoje laikoma specialiąja pedagogika ir logopedija.

Tarp praėjusių metų stojančiųjų taip pat buvo populiarios verslo administravimo ir viešojo administravimo, anglų filologijos, informatikos, ekonomikos, mechanikos inžinerijos ir kt. studijų programos, kurių specialistų rinkoje nuolat stinga.

Viena itin patrauklių alternatyvų besimokantiems – jungtinės studijos su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Pavyzdžiui, kartu su Klaipėdos universitetu jau keletą metų vykdoma labai paklausi kineziterapijos studijų programa.

Dar daugiau galimybių atveria ir fizines universiteto ribas peržengia ne tik Šiauliuose, bet ir Kaune bei Vilniuje ŠU siūlomos unikalios optometrijos bei ekonomikos ir darnaus verslo bakalauro studijų programos. Pastarųjų Lietuvoje daugiau nedėsto jokia kita aukštoji mokykla.

Baigę šias studijas optometrijos specialistai sėkmingai galės dirbti akies ir regos sistemos pirminės priežiūros centruose, nes gebės tinkamai atlikti regėjimo korekciją, parinkti akinius ir kontaktinius lęšius. Taip pat savo darbo karjerą galės sieti su verslo įmonėmis, užsiimančiomis šiuolaikinių akinių lęšių gamyba. O štai ekonomikos ir darnaus verslo absolventai galės įsitvirtinti regiono, šalies ir tarptautinėse smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėse, kuriančiose socialinę, aplinkosauginę ir ekonominę vertę.

Žvelgiant į darbo rinkos prognozes ir specialistų trūkumą ateityje neturėtų mažėti konkursai į ugdymo mokslo krypčių grupės studijų programas, ypač specialiąją pedagogiką ir logopediją. Paklausios taip pat turėtų būti inžinerija ir informatika. Dėmesio turėtų sulaukti ir šių metų naujiena – pirmosios pakopos visuomenės sveikatos studijų programa, kurios specialistų trūkumas juntamas ne tik Šiaulių regione, bet ir visoje šalyje.

Įsidarbina per 80 proc.

Pasak dr. R.Bubnio, universitetas itin stiprina bendradarbiavimą su verslo ir viešojo sektoriaus institucijomis, o šios partnerystės rezultatas – užtikrinami itin aukšti studentų įsidarbinimo rodikliai.

„Turime per kelias dešimtis Šiaulių mieste bei rajone veikiančių privačių ir valstybinių įmonių – mūsų socialinių partnerių, kurie priima studentus į praktiką, o po jos dažną ir įdarbina. Naujausiais Mokslo ir studijų stebėsenos bei analizės centro duomenimis, net 80 proc. studijas baigusių ŠU absolventų įsidarbina per pirmuosius metus po studijų baigimo“, – pabrėžė studijų prorektorius.

Darbo rinkoje ypač paklausūs ŠU rengiami mechanikos inžinerijos specialistai, nes Šiaulių regione veikia daug gamybinių užsienio ir lietuviško kapitalo įmonių. Kad mechanikos inžinerijos studijų programa dar labiau atitiktų darbdavių poreikius, jos stiprinimu rūpinamasi ŠU bendradarbiaujant su Šiaulių miesto savivaldybe ir regiono užsienio kapitalo įmonėmis „Statga“, „Baltik Vairas“ ir „RGE Baltic“. Šios bendrovės mielai priima studentus ne tik atlikti praktikos, bet neretai ir įdarbina.

O štai optometrijos specialistų praktikos ar įdarbinimo galimybes praplečia glaudus ŠU bendradarbiavimas su optikos salonais „Fielmann“ ir akinių lęšių gamybos laboratorija „Baltic Optical Dimension“, kurios dalyvauja ir šios studijų programos tobulinimo procese.

Tarptautinių partnerių tinklas

Ne mažiau svarbus universiteto bendradarbiavimas tarptautiniu mastu – ŠU vykdomos jungtinės studijų programos ne tik su Lietuvos, bet ir kitų šalių aukštosiomis mokyklomis, kurias baigus suteikiamas jungtinis bakalauro ar magistro kvalifikacinis laipsnis.

Šiuo metu universitete vykdomos 5 jungtinės tarptautinės studijų programos su Čekijos, Lenkijos, Latvijos ir Ukrainos universitetais. Studentams tai puiki galimybė įgyti dviejų universitetų diplomą ir pastudijuoti svečioje šalyje.

Platus ŠU ir užsienio partnerių tinklas apima visą Europą, taip pat Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano, Kirgizijos, JAV, Kanados, Kolumbijos, Pietų Korėjos, Šri Lankos ir kitas valstybes. „Erasmus“ programa paremta bendradarbiavimu net su 140 aukštojo mokslo institucijų, todėl ŠU studentai gali atlikti praktiką ir Lietuvoje, ir užsienyje.

Skatina mokytis visą gyvenimą

Šalies mastu, t.y. lyginant su kitais universitetais, ŠU daugiausia dėmesio skiria ir mokymuisi visą gyvenimą užtikrinti. ŠU, kur beveik trečdalio studijuojančiųjų amžius siekia 28-erius ir daugiau metų, įdiegta tęstinių studijų sistema. Ji leidžia greitai prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių, rengti ir perkvalifikuoti specialistus.

Poreikis persikvalifikuoti regione kasmet auga apie 15 proc., o kvalifikacijai tobulinti – 14 proc. Tęstinių studijų institute taip pat veikia ir trečiojo amžiaus mokymai – juose kasmet studijuoja apie 200 senjorų.

„Lanksti studijų sistema ypač aktuali dirbantiems, keliaujantiems, šeimą sukūrusiems ar judėjimo negalią turintiems studentams, todėl universitete atsižvelgiama į šių socialinių grupių studentų norą derinti studijas ir darbą ar šeimą. Suteikdami galimybes mokytis visą gyvenimą prisidedame prie šalies ir nuolatinės, tęstinės regiono ekonominės, socialinės, kultūrinės pažangos“, – sakė ŠU studijų prorektorius.

Stabilizuotas studentų skaičius

Nors pastaraisiais metais demografinių rodiklių pokyčiai ir didėjanti emigracija darė didelę įtaką Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojančiųjų skaičiui, 2016-ieji Šiaulių universitetui – esminių kiekybinių ir kokybinių pokyčių metai.

„Stojančiųjų skaičiaus kritimas pernai pagaliau buvo sustabdytas. Lyginant su 2015 m. stojimo rezultatais, kai studijuoti priėmėme 739 studentus, 2016 m. fiksavome stojančiųjų skaičiaus kilimą – priėmėme 746 studentus. Stabilizavę stojančiųjų skaičių, panašių rezultatų tikimės ir šiemet“, – sakė dr. R.Bubnys.

2016-ieji universitetui ne mažiau palankūs ir kokybine prasme – po daugiau nei metus trukusio institucinio vertinimo proceso, kurį inicijavo Studijų kokybės vertinimo centras, ŠU buvo suteikta 6 metų veiklos akreditacija.

Tarptautinė ekspertų grupė visas keturias universiteto veiklos sritis – strateginį valdymą, studijas ir mokymąsi visą gyvenimą, mokslo ir meno veiklą bei poveikį regiono ir šalies raidai – įvertino teigiamai.

Atsigręš į regiono poreikius

Prasidėjus aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimui, kaip ir kitos Lietuvos aukštosios mokyklos, šiemet ŠU Vyriausybei pateikė reformos viziją ir artimiausius kelerių metų planus. Kadangi ŠU plėtoja mokslą ir meną siekdamas ne tik tarptautinio mokslinės veiklos pripažinimo, bet ir suvokdamas save kaip regiono pažangos lyderį, ateities planuose – dar labiau atsigręžti į Šiaurės Lietuvos regiono poreikius.

Įgyvendinant aukštųjų mokyklų reformą ir toliau išlikdamas autonomišku universitetu ŠU numato optimizuoti veiklos prioritetus koncentruodamasis į mokslo pažangos plėtrą, antrosios ir trečiosios pakopos studijų realizavimą bei miesto ir regiono vystymosi poreikių tenkinimą užtikrinant darnią ir tolygią regiono plėtrą.

Studijų prorektoriaus teigimu, universitetas yra vienas pagrindinių žmogiškojo kapitalo vystymo centrų, o tai yra svarbiausia siekiant regioninių inovacijų, pažangos. Todėl specialistų rengimas, jų tobulinimas ir talentų išsaugojimas regione yra neatsiejama universiteto veiklos dalis.

„Universitetas turi misiją ir stiprų socialinį vaidmenį – palaikyti regiono gyvastį. Todėl neretai keliamas retorinis klausimas apie vienos aukštosios mokyklos buvimą Šiaulių mieste provokuoja diskusijas apie Lietuvos ir regionų tvarią plėtrą.

Mūsų, kaip vienintelio universiteto Šiaurės Lietuvos regione, tikslas nėra būti dideliam ar didžiausiam, svarbiausias mūsų siekis – būti reikalingam ir naudingam regionui. Mūsų užduotis – tenkinti studentų poreikius ir sudaryti jiems visas sąlygas mokytis ir tobulėti – nuo to nesikeičia“, – aiškino dr. R.Bubnys. Žvelgiant į darbo rinkos prognozes ir specialistų trūkumą, ateityje neturėtų mažėti konkursai į ugdymo mokslo krypčių grupės studijų programas, ypač specialiąją pedagogiką ir logopediją. Paklausios turėtų būti ir inžinerija, informatika. „Mūsų, kaip vienintelio universiteto Šiaurės Lietuvos regione, tikslas nėra būti dideliam ar didžiausiam, svarbiausias mūsų siekis – būti reikalingam ir naudingam regionui“, – aiškino dr. R.Bubnys.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.