Iškviesti I.Mikelionį pasiaiškinti dėl galimo šmeižto užsakymo ir ikiteisminio tyrimo duomenų nutekinimo nutarė Vilniaus apylinkės teismas, išklausęs nuostabą keliančius prokuroro S.Minkevičiaus parodymus.
Šis prokuroras dar praėjusiais metais kreipėsi į teismą prašydamas, kad būtų paneigta viešojoje erdvėje pasirodžiusi šmeižikiška informacija.
Keršijo už skundą?
Šmeižto išpuoliai prieš Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovą prasidėjo iš karto po to, kai S.Minkevičius 2014 metų pabaigoje kreipėsi į prokurorų Etikos komisiją, kad būtų įvertintas tuomečio Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovo I.Mikelionio elgesys.
Klaipėdos prokuratūros vadovas įtarė, kad viršydamas savo kompetenciją I.Mikelionis tarnavo vienam milijonieriui.
Ši istorija prasidėjo, kai turtuoliui nepavyko civiline tvarka atgauti savo buvusiems verslo partneriams paskolintų 300 tūkstančių JAV dolerių.
Tada advokatų padedamas milijonierius atgauti pinigus pabandė siekdamas, kad skolininkams būtų iškelta baudžiamoji byla.
Tačiau net keli Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą – konstatavo, kad jokio nusikaltimo nebuvo padaryta, o tarp besiginčijančių verslininkų susiklostė civilinės teisės santykiai.
Šie sprendimai ir buvo apskųsti Vilniaus apylinkės teismui.
Bet net nelaukdamas, kokią nutartį priims teisėjas, I.Mikelionis paėmė iš teismo bylą, asmeniškai panaikino Vilniaus apygardos prokuratūros sprendimą ir nurodė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Nors I.Mikelionis ir atnaujino bylą, netrukus ji vėl buvo nutraukta. Visi po to ją tyrę prokurorai ir teismai neįžvelgė jokio kriminalo.
Komisija pažeidimų neaptiko
Vilniaus apylinkės teisme pasakodamas šią istoriją S.Minkevičius prisiminė ir dar kelis atvejus, kai I.Mikelionis galėjo vykdyti verslininkų užsakymus.
Vienas jų – jau minėto milijonieriaus brolio byla, kuri buvo nutraukta I.Mikelionio iniciatyva.
Buvo prisiminta ir istorija, kai tuometis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovas I.Mikelionis galėjo talkinti garsiai verslo grupei.
Visa tai ir papiktino S.Minkevičių.
Iki tol dar nebuvo nė vieno atvejo, kad prokuroras atsiimtų teisme dar neišnagrinėtą bylą – juolab kad ji nei su I.Mikelionio kuruotu organizuotu nusikalstamumu, nei su korupcija neturi nieko bendra.
Bet 2015 metų balandį S.Minkevičiaus skundą išnagrinėjusi prokurorų Etikos komisija nedrįso bausti tada itin įtakingo I.Mikelionio.
Komisija nustatė, jog I.Mikelionis yra toks svarbus asmuo, kad gali paimti bet kokias bylas iš bet kur – net ir iš teismo.
Gandai vertė sunerimti
Nors tuomet Etikos komisija ir nenubaudė I.Mikelionio, kerštingasis prokuroras greičiausiai nepamiršo, kieno iniciatyva buvo svarstomas jo elgesys.
Be to, maždaug tuo metu viešojoje erdvėje buvo pasigirdę kalbų, kad Prezidentūra vietoj kadenciją baigiančio Dariaus Valio naujuoju generaliniu prokuroru siūlys būtent S.Minkevičių.
Ko gero, tokie gandai privertė sunerimti I.Mikelionį ir jo gerą draugą tuometį Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vadovą Simoną Slapšinską.
„Pamenu, man tuomet paskambino S.Slapšinskas ir ėmė aiškinti žinąs, kad aš pastaruoju metu lankausi Prezidentūroje.
Pasakiau, kad ten tikrai nebuvau ir niekas man net nesiūlė tapti generaliniu prokuroru“, – teisme pasakojo S.Minkevičius.
Bijojo, kad nebevaldys?
Tačiau tokie žodžiai tuomet Generalinėje prokuratūroje šeimininkavusių ir pagrindiniams departamentams vadovavusių bičiulių greičiausiai neįtikino.
Netrukus prieš S.Minkevičių pradėta šmeižto kampanija.
Klaipėdos prokuratūros vadovas buvo puolamas dėl to, kad esą neteisėtai nutraukė kai kurias baudžiamąsias bylas.
Publikacijose buvo cituojami ne tik ikiteisminio tyrimo duomenys, bet ir operatyvinė informacija, kurią žinojo tik keli žmonės.
„Manau, jog jie suprato, kad jei tapsiu generaliniu prokuroru, manęs tikrai valdyti negalės“, – teisme apie I.Mikelionį ir S.Slapšinską kalbėjo S.Minkevičius.
Baudžiamosios bylos nesieks
Klaipėdos prokuratūros vadovo pasakojimo apie užsuktą šmeižto kampaniją besiklausiančiam teisėjui net kilo abejonių, ar I.Mikelionio ir S.Slapšinsko veiksmuose nėra Baudžiamajame kodekse numatytų nusikaltimų sudėties.
Tačiau S.Minkevičius pabrėžė nesiekiantis baudžiamojo persekiojimo: „Manau, kad tai labiau prokurorų etikos reikalai.“
Įžvelgė užsakymo vykdymą
Tuomet S.Minkevičius vienos žiniasklaidos grupės buvo puolamas dėl to, kad tapęs Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovu nutraukė bylą kyšio davimu įtariamam bankroto administratoriui Dariui Daubarui.
Nors kelti šią bylą per Specialiųjų tyrimų tarnybą paskatino rusų kilmės verslininkas, ketinęs užvaldyti 20 milijonų eurų vertės Klaipėdos verslo centrą „Neapolis“, be to, sietas su Rusijos specialiosiomis tarnybomis bei Afrikos šalių diktatoriais, ši aplinkybė nebuvo akcentuojama.
„Buvo daug požymių, jog ši byla užsakomoji, iškelta tik tam, kad dėl brangaus turto kovojanti viena verslo grupuotė pakeistų sau nenaudingą bankroto administratorių kitu – sukalbamesniu“, – teisme savo sprendimą dėl šios bylos aiškino S.Minkevičius.
Kad ši byla gali būti užsakyta, rodė ir perimti telefono pokalbiai. Juose minima 100 tūkstančių eurų suma, už kurią pareigūnai turėjo bankroto administratoriui D.Daubarui pradėti ikiteisminį tyrimą.
Šmeižto kampanija atsinaujino
Tačiau kai galutinai paaiškėjo, kad S.Minkevičius nebus siūlomas užimti generalinio prokuroro postą, šmeižto kampanija prieš jį liovėsi.
Tiesa, Klaipėdos prokuratūros vadovą vėl dergiančios publikacijos suintensyvėjo, kai jau naujasis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis paskelbė konkursus užimti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo bei Baudžiamojo persekiojimo departamento vadovų postus.
Būtent šiems departamentams vadovavo kadenciją bebaigiantys, tačiau ir toliau vadovauti trokštantys I.Mikelionis bei S.Slapšinskas.
S.Minkevičius tuomet užsiregistravo dalyvauti abiejuose konkursuose ir iškart sulaukė puolimo iš tos pačios žiniasklaidos grupės.
Purvais buvo drabstomi beveik visi konkursuose panorėję dalyvauti I.Mikelionio ir S.Slapšinsko konkurentai, tačiau labiausiai – S.Minkevičius.
„Manau, kad jie įžvelgė rimtą konkurentą“, – teisme apie I.Mikelionį ir S.Slapšinską kalbėjo S.Minkevičius.
Gavo vertingos informacijos
Labiausiai S.Minkevičius buvo puolamas dėl to, kad dar dirbdamas Generalinės prokuratūros prokuroru panaikino įtarimus bankininko Vladimiro Romanovo byloje figūravusiam verslininkui Gintarui Skorupskui.
Šis sprendimas buvo apibūdinamas kaip korupcijos pavyzdys.
„Panaikinti G.Skorupskui įtarimus reikalavo tuometis mano tiesioginis vadovas S.Slapšinskas. Tačiau tai padaryti sutikau ne iš karto.
Tik po to, kai verslininkas suteikė itin vertingos informacijos apie V.Romanovą, buvo nutarta, jog ikiteisminiam tyrimui naudingiau, kad jis taptų liudytoju“, – Vilniaus apylinkės teisme šias publikacijas taip komentavo S.Minkevičius.
Paviešino slaptus duomenis
Iš G.Skorupsko per apklausas gautus vertingus duomenis prokuroras S.Minkevičius saugojo savo seife.
Norint apsisaugoti nuo informacijos nutekėjimo, ji buvo slepiama net nuo V.Romanovo bylą tiriančių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų.
„Visą šią informaciją žinojo tik trys žmonės – aš, G.Skorupskas ir S.Slapšinskas“, – teisme pasakojo S.Minkevičius.
Prokuroras teigė, jog jį sukrėtė ne tik tai, kad buvo apšmeižtas, bet ir tai, kad šmeižikiškuose straipsniuose buvo cituojami slapti duomenys.
Pasitraukė iš konkursų
Nenorėdamas, kad kiltų kokių nors abejonių dėl reputacijos, po šių publikacijų prokuroras atsiėmė savo paraiškas dalyvauti Generalinės prokuratūros departamentų vadovų konkursuose.
Tuo pat metu jis pasisamdė advokatą ir kreipėsi į teismą, kad būtų paneigta šmeižikiška informacija.
Nors konkursuose nedalyvavo pagrindinis I.Mikelionio ir S.Slapšinsko konkurentas, išsaugoti įtakingų postų šiems prokurorams nepavyko. Jie surinko daugiausia balų, tačiau generalinis prokuroras nepanoro nė vieno jų toliau matyti vadovų kėdėse.
