Seimas nusprendė kreiptis į Etikos ir procedūrų komisija, kad būtų išaiškinta, kaip Seimas turėtų pasielgti toliau, kai laikinosios Seimo komisijos rezoliucijai buvo nepritarta.
Seimo posėdžio pirmininkė Rima Baškienė pristatė Teisės departamento išaiškinimą, kuriame nurodoma, kad Seimas turi sudaryti naują tyrimo komisiją ir frakcijų seniūnai turėtų pateikti kandidatus, tačiau kai kurie politikai tam prieštaravo.
Generalinis prokuroras E.Pašilis į Seimą su prašymu dėl konservatoriaus teisinės neliečiamybės panaikinimo kreipėsi praėjusią savaitę. M.Adomėno teisinio imuniteto panaikinimo siekia Vilniaus apygardos teismas, privataus kaltinimo tvarka gavęs žurnalistės Rūtos Janutienės skundą.
Ji siekia, kad M.Adomėnas būtų pripažintas kaltu dėl šmeižto dėl teiginių apie perkamą žiniasklaidą. Ji taip pat prašo 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.
R.Janutienė nurodė jo pareiškimus 2015 metais Seime vykusios konferencijos metu, kai jos laidą parlamentaras pavadino „perkama ir parduodama žiniasklaida“, siejo su Rusijos interesais.
M.Adomėnas nesigaili
Tiesa, M.Adomėnas aiškino, kad nėra pagrindinis šios istorijos veikėjas. Politikas dėstė, kad prieš jo šeimą prasidėjus puolimui jis panaudojo netinkamus žodžius.
„Po to, kai prieš pusantrų metų prieš mane ir mano šeimą prasidėjo ciniška šmeižto ir puolimo kampanija, apibūdinau Rūtą Janutienę tokiais žodžiais: perkama žurnalistė, perkama ir parduodama žiniasklaida, kalbėjau apie jos laidų naudingumą Rusijos interesams“, – aiškino politikas.
Konservatorius teisinosi, kad neturėjo intencijos apšmeižti. „Kalbėdamas apie ją, gailiuosi tik vieno: kad kalbėdamas apie ją pavartojau žodžius „žiniasklaida“ ir „žurnalistė“, – sakė jis.
M.Adomėnas prieš politikus kalbėjo, kad R.Janutienės laidose neva galima matyti šmeižtą, tačiau pats nesikreipė į teismą, nes neturėjo dėl ko pateikti kaltinimų.
A.Anušauskas ragino panaikinti neliečiamybę
Konservatorius Arvydas Anušauskas teigė, kad pasisako prieš rezoliucijos projektą, kad M.Adomėno teisinė neliečiamybė būtų panaikinta. Ir ne dėl to, kad labai pasitikėtų teismais.
„Tačiau šiuo atveju esu susipažinęs su informacija, pateikta prieš šį atvejį. Esu įsitikinęs, kad teisme tie kaltinimai šmeižtu yra nesunkiai paneigiami.
Ir, be abejonės, priimdami tokį sprendimą, koks yra siūlomas šiame nutarimo projekte, atkreipiu dėmesį, kad mes pažeisime daug metų gyvuojančia tradiciją, jog Seimo nariai nesinaudotų imunitetu, kai paliečia juos pačius“, – aiškino A.Anušauskas.
Pasak politiko, savo tiesą galima ginti nebūtinai Seimo tribūnoje, bet ir teisme.
Seimo nariai turi atsakyti už žodžius
„Valstiečių“ frakcijos narys Povilas Urbšys kalbėjo, kad pats ne kartą dalyvavo R.Janutienės laidoje.
„Seimas narys už žodį turi atsakyti kaip už daiktą. Jam keliami labai dideli moraliniai reikalavimai. Jei norime pakelti pasitikėjimą Seimu, mes turime elgtis kitaip.
Nė lašelio nepastebėjau gailėjimosi, kad pasakytų: „Taip, aš suklydau. Taip, aš įžeidžiau, bet kas neklysta.“ Bet buvo dar papildoma tirada“, – apie M.Adomėno pareiškimą kalbėjo P.Urbšys ir ragino panaikinti neliečiamybę.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Bronislovas Matelis ragino nebijoti atiduoti M.Adomėną į teismo rankas.
„Pats turėjau praktiką prieš keletą metų, kai buvau padavęs Seimo narį į teismą, kad šmeižė mane ir mano šeimą. Seimo narys turi labai daug galių apsiginti.
Rūtai Janutienei net ir gavus šį leidimą, tikriausiai negalės labai lengvai tą bylą išnagrinėti“, – posėdžių salėje kalbėjo B.Matelis.
Politikas teigė, kad M.Adomėnas iš anksto rengėsi spaudos konferencijai ir, jo manymu, sąmoningai kalbėjo.
Pagal Konstituciją Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.
