Policija sulaikė kėdainietį
Šis žaidimas, kai paaugliams liepiama vykdyti protu nesuvokiamas užduotis, pasiekė ir Kėdainių rajoną.
Policija informavo, kad Kėdainiuose pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiam asmeniui.
Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Gintaras Jakštas patikslino – remiantis pirmine informacija, visa ši istorija susijusi su liūdnai pagarsėjusiu žaidimu. Pasak prokuroro, įtariant mažamečio sužalojimu sulaikytas neseniai pilnametystės sulaukęs Kėdainių gyventojas.
Motyvuodamas tuo, jog nukentėjęs asmuo – dar nesulaukęs 14 metų, prokuroras atsisakė teikti daugiau informacijos. Jis patikslino, kad vaikui šiuo metu teikiama psichologinė pagalba.
Policijos departamento atstovo spaudai Ramūno Matonio teigimu, dėl žaidimo šiuo metu šalyje atliekami 4–5 ikiteisminiai tyrimai. Tikslų jų skaičių sunku pasakyti, nes pranešimų apie save žalojančius paauglius policija gauna kasdien.
Įsitraukia lengviau paveikiami
O ką apie šį liūdnai pagarsėjusį žaidimą, atėjusį iš Rusijos, ir galimas jo pasekmes mano vaikų elgesio specialistai?
Vaikų psichiatras Linas Slušnys šį žaidimą vadina įrankiu manipuliuoti jaunais žmonėmis.
„Čia ne žaidimas, tai manipuliacija jaunais žmonėmis. Kažką padaryk, nufilmuok, nufotografuok, įkelk. Jeigu ne, tada galbūt kažkas baisaus nutiks tavo tėvams ir panašiai. Tai – nusikalstamas žaidimas“, – griežtą poziciją dėsto L. Slušnys.
Vaikų psichiatro nuomone, į šį žaidimą lengviau įsitraukia mažiau prižiūrimi, labiau emociškai apleisti, mažiau įgudę pasakyti „ne“, lengviau pasiduodantys įtaigai paaugliai. O taip pat tie, kurie nuo ankstyvo amžiaus turi daugiau erdvės veikti savarankiškai.
„Kai paauglys visą laiką socialiniuose tinkluose, nekontroliuojamas, žino, kad tėvams neįdomu, ką jis daro, paauglys elgiasi gerokai drąsiau. Juk žino, kad niekas neateis ir nepaklaus, nepatikrins, – dėmesį atkreipia L. Slušnys. – Įdomiausia tai, kad kai kurie paaugliai supranta, jaučia, jog tai, ką jie daro, yra negerai. Tai rodo, kad jie žaisdami žaidimą save žaloja tose kūno vietose, kurios nėra matomos. Šis žaidimas šlykštus, pavojingas ir agresyvus. Man net nesinori jo vadinti žaidimu.“
Siūlo mąstyti kritiškai
Pasak psichiatro, žaidimu susidomi ir norintys pasirodyti prieš kitus paaugliai.
„Jie siekia pasirodyti prieš kitus neva nebijo. Nors iš tiesų galbūt paniškai bijo įsibrėžti ar panašiai, bet vis tiek atlieka tą veiksmą. Tai susiję su žmogaus nenoru, baime būti pasmerktam tam tikros grupės, kurios nuomonė jam yra svarbi. Taip pat save žaloti paauglys gali pasiryžti ir dėl to, kad jam grasinama. Neva jei žaidėjas neįvykdys užduoties, kažkas bloga nutiks jo artimiesiems. Tai visiškai nekritiškas požiūris, – sako L. Slušnys. – Žaidimą žaidžia vaikai, jauni žmonės, kurie neturi kritinio požiūrio į tam tikras detales arba dar stokoja kai kurių socialinių įgūdžių. Jie pasiduoda kitų įtaigai bei įtakai. Tie paaugliai, kurie turi tvirtas šeimas, artimųjų palaikymą, tvirtesnius ryšius, santykius, automatiškai rečiau ir mažiau įsitrauks. Be to, jų susidomėjimą greičiau pastebės ir tėvai.“
Vaikai turi suvokti – grasinimai beprasmiai
Plintant šiam žaidimo virusui, galimoms tragedijoms užbėgti už akių gali tėvai bei pedagogai. Vaikų psichiatras L. Slušnys sako, kad mokytojai, mokyklos bendruomenė turi kalbėtis su vaikais apie šį žaidimą:
„Jei žinoma, kad kažkas žaidžia šį žaidimą, būtina apie tai pasakyti ir paaiškinti, kokia yra rizika. Mokytojai turi tiesiog suvaldyti krizę. Tai yra kritinis momentas ir mokykloje reikia apie tai pasikalbėti.
Kelios klasės valandėlės turėtų būti paskirtos būtent šiai temai, interneto platybėms, grėsmėms bei tam, kuo nereikia tikėti.
Pavyzdžiui, kad niekas negali nueiti ir nužudyti tavo šeimos nario. Ta manipuliacija, kad jei ko nors nepadarysi ir neįkelsi vaizdo medžiagos, kaip tu atlieki tam tikrą veiksmą ir dėl to tau ar tavo šeimai kas nors nutiks – neįmanoma, nes tiesiog nėra tų, kurie tai daro.
Juk grasina, kaip aš sakau, gerai trenktas psichopatas, kažkur pasaulyje susigalvojęs tokį dalyką, bet iš tiesų jis negali tavęs pasiekti ir to nedaro. Tai tėra žaidimas žodžiais. Vaikams reikia tai paaiškinti. Mokykla gali tik tiek – paaiškinti ir paprašyti atsakingo elgesio.“
Suaugusiųjų pareiga – saugoti vaikų gyvybes
Anot L. Slušnio, gerokai daugiau gali tėvai.
„Kai šiuo metu gresia tokie dalykai, tėvai gali ir netgi privalo pareikalauti absoliučiai atviro priėjimo prie visų vaiko lankomų interneto socialinių tinklų. Visame pasaulyje rekomendacijos tokios: vaikai turi suprasti, kad namie jie negali turėti uždarų interneto socialinių tinklų, puslapių grupių, nes taip kuriamas nesaugumas, kyla grėsmė, – akcentuoja vaikų psichiatras. – Jeigu namie turi ką slėpti, tai jau yra blogai.
Kartais tėvai turėtų mažiau galvoti, jog tikrindami atžalos veiklą internete jie pažeidžia vaikų privatumą, teises. Yra vaiko teisė turėti gyvybę. Taip pat yra mūsų, suaugusiųjų, pareiga tą gyvybę saugoti. Kai kyla grėsmė, kad vaikas gali žaisti žaidimus, lankytis interneto puslapiuose, kur skatinama smurtauti, žudyti, nusižudyti, čia jokiu būdu negali būti privati vaiko erdvė. Tai yra mūsų erdvė, nuo kurios vaikus privalome saugoti.
Taigi jei tėvai tikrins atžalų veiklą internete, mažės galimybė, kad vaikas įsivels į panašius žaidimus kaip „Mėlynasis banginis“. Kai vaikas žinos, kad jį gali patikrinti, jam kils mažiau noro daryti ką nors nelegalaus.“
Pedagogai perspėja tėvus
Padaugėjus paauglių savęs žalojimo atvejų, rajono mokyklų administracijos moksleivių tėvams per elektroninį dienyną išsiuntinėjo informaciją apie pavojingą žaidimą, taip pat pateikė specialistų rekomendacijas, kaip elgtis, į ką atkreipti dėmesį.
Josvainių gimnazijos direktorius Ramūnas Zigmantavičius sako, kad jo vadovaujamoje ugdymo įstaigoje kol kas vaikų susidomėjimo žaidimu nepastebėta, tačiau pedagogai bei tėvai informuoti apie galimas grėsmes.
Kita situacija mieste. „Atžalyno“ gimnazijos socialinė pedagogė Jūratė Daukšienė pastebėjo, kad moksleiviai išties kalba apie „Mėlynąjį banginį“.
„Su manimi mokiniai daug apie žaidimą nediskutuoja, bet turime atsiliepimų iš mokytojų, kad vaikai domisi. Kol kas moksleiviai į tai žiūri kaip į žaidimą, nevertina jo rimtai. Vis tik ilgainiui situacija gali pasikeisti, tad gimnazijos psichologė, pedagogai kalbasi su vaikais šia tema, informacija išsiųsta ir tėvams“, – sakė gimnazijos socialinė pedagogė J. Daukšienė.
Specialistų rekomendacijos:
• atkreipti dėmesį ir domėtis, su kuo vaikas bendrauja internete ir socialiniuose tinkluose,
• stebėti vaiko socialinių tinklų paskyras ir grupes, kuriose jis yra užsiregistravęs;
• atkreipti dėmesį ir domėtis, kokią medžiagą vaikas viešina internete;
• pagal galimybes, nustatyti „tėvų kontrolės“ funkcijas visuose vaiko naudojamuose įrenginiuose;
• stebėti vaiko psichologinę būseną;
• stebėti ar odos paviršiuje nėra įvairių formų pjautinių pažeidimų;
• atkreipti dėmesį, kad laiku (ar net anksčiau nei įprastai) nuėjęs miegoti, vaikas ryte sunkiai keliasi, atrodo nepailsėjęs;
• atkreipti dėmesį į vaiko piešinius ir išsaugotas nuotraukas;
• kilus įtarimui, kad vaikas save žaloja, kreipkitės pagalbos į mokyklos psichologą, socialinį pedagogą ar psichikos sveikatos centruose dirbančius specialistus – psichologą, psichiatrą;
• susidūrę su bet kokia informacija apie minėtą „žaidimą“, kuri kelia grėsmę Jūsų ar kurio nors kito vaiko sveikatai bei gyvybei, nedelsdami praneškite policijai.
• labai svarbu kalbėtis su vaiku, jį išklausyti, skatinti vaiką dalintis mintimis ir jausmais, o susidūrus su sunkumais, padrąsinti paprašyti pagalbos.
Daugiau skaitykite rinkosaikštė.lt
