„(Svarbiausia – BNS), kad JAV nepasitrauktų iš pasaulinės arenos. Jei JAV užsidarys savo žemyne, Rusijai atsiras per daug tuščios erdvės užimti jos vietą“, – interviu teigė prezidentė.
Anot D.Grybauskaitės, jeigu Vladimiro Putino Rusija gali paveikti JAV viešąją nuomonę, jos įtaka mažesnėms kaimyninėms valstybėms yra kur kas didesnė.
„JAV saugumo garantas slypi Baltijos šalyse. Jeigu jūs sustabdysite jį čia, jis nebekels jums grėsmės. Dėl šiuolaikinių technologijų teritorija nebėra tokia svarbi. Turime suprasti, ką dabar gali V.Putino Rusija. Net ir mus nustebino tai, kad jos įtaka sugebėjo pasiekti ir JAV“, – kalbėjo prezidentė.
Grėsmę kelia visai Europai
D.Grybauskaitė pakartojo, kad Rusija yra grėsme ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai.
„Matome, kaip Rusija elgiasi Karaliaučiaus srityje. Ten dislokuotos branduolines galvutes nešti gebančios raketos, kurios galėtų pasiekti Europos sostines. Todėl ši grėsmė jau seniai nėra susijusi tik su Baltijos regionu“, – aiškino ji.
Dėl šios srities ir vadinamojo Suvalkų koridoriaus tarp Karaliaučiaus ir Baltarusijos šalies vadovė pabrėžė nuolatinių NATO pajėgų šiame regione svarbą.
Paklausta, ar nerimauja galvodama apie „žaliuosius žmogeliukus“, Ukrainoje pasirodžiusius Rusijos karius nepažymėtomis uniformomis, D.Grybauskaitė teigė, kad puolimas galėtų būti įvykdytas ir kitaip.
„Vienas iš tokių metodų – didžiulės Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad 2017“, kurios vyks rudenį. Atsiųsti „žaliuosius žmogeliukus“ į mūsų teritoriją būtų labai sunku, nes jie nekalbėtų lietuviškai, o pas mus rusakalbių nėra tiek daug“, – teigė prezidentė.
Aiškino V.Putino strategiją
D.Grybauskaitė interviu teigė mananti, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino žingsnius prognozuoti sunku, tačiau jis griebsis visų įmanomų priemonių, kad išprovokuotų Vakarus.
„Jis eis tiek, kiek jam leisime. Jis patiria didžiulį spaudimą pačioje Rusijoje, todėl ieško išorinių priešų. Pamatysime, kiek dažnai jam reikia naujų priešininkų įvairiuose regionuose. Europa yra vienas iš šių regionų ir jis norėtų čia atnešti daugiau nestabilumo“, – kalbėjo prezidentė.
Anot šalies vadovės, po Krymo aneksijos paūmėjęs propagandos, kibernetinių atakų ir dezinformacijos naudojimas tęsiasi ir toliau, o V.Putino parama labiausiai naudinga kraštutinių pažiūrų politikams įvairiose Europos šalyse.
Paklausta, ar V.Putinas turi kokią nors strategiją, D.Grybauskaitė spėliojo, kad jis mėgsta improvizuoti.
„Jeigu atsilaisvina erdvė, jis žengs žingsnį. Jis norėtų turėti daugiau įtakos ir destabilizuoti daugiau valstybių. Mes esame artimiausi Rusijos kaimynai, bet jis puola ne tik mus, bet ir Vokietija, ir jūsų šalį, naudodamas kibernetines atakas ir informacijos vagystes“, – aiškino prezidentė.
Paklausta, kaip vertina JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūrį į NATO, D.Grybauskaitė tikino, kad „kai kuri prezidento kritika yra pagrįsta, ypač dėl gynybos išlaidų“.
„Visi NATO nariai turi investuoti daugiau. Šiemet Lietuva gynybai skirs 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto, o kitąmet šis skaičius pasieks 2,1 proc.“, – pažymėjo ji.
Tačiau paklausta, ar D.Trumpas taip pat nesuabejojo NATO pagrįstumu, Lietuvos prezidentė teigė, jog to taip neinterpretuotų.
