Jis sakė, kad jaunų žmonių pagrindinis tikslas turėtų būti tinkamai pasirinkti būsimą profesiją, užuot nervinusis dėl garsių diskusijų, kaip bus pertvarkytas aukštųjų mokyklų tinklas.
– Kokios bendrojo priėmimo naujovės laukia šiemet stojančiųjų į aukštąsias mokyklas? – paklausėme P.Žiliuko.
– Šiemetinio priėmimo tvarka bus labai panaši į praėjusių metų. Ir šiemet galioja tokios pat geriausiųjų eilės ir konkursinių eilių sudarymo nuostatos. Taikomi tokie pat minimalūs rodikliai: stojantieji į universitetus, jei jie siekia valstybės finansuojamos vietos, turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir užsienio kalbos, o stojant į kolegijas pakanka užsienio kalbos ir matematikos. Užtenka išlaikyti egzaminus kad ir žemiausiu lygiu, bet, žinoma, teigiamu balu.
Ateityje, 2018-aisiais, ketinama matematikos balą numatyti aukštesnį.
Vienas skirtumas – įsigaliojus naujam Mokslo ir studijų įstatymui, ministrė nustatė mažiausią stojamąjį balą į valstybės finansuojamas vietas: universitetuose – 3, kolegijose – 1,6.
Konkursinį balą sudaro tam tikras perskaičiuotas keturių dalykų įvertinimų svertinis vidurkis. Tad vidutiniškai kiekvienas dalykas turėtų būti įvertintas bent 30 balų už valstybinį brandos egzaminą stojant į universitetus, o į kolegijas – mažiausiai 16. Vieni dalykai gali būti geriau išlaikyti, kiti – prasčiau.
Universitetų rektorių konferencija, taip pat Kolegijų direktorių konferencija yra sutarusios ir paprašiusios kolegų laikytis šių minimalių reikalavimų ir priimant už mokslą mokančius studentus. Matematikos egzamino valstybiniu lygiu rezultato aukštosios mokyklos galbūt ir nereikalaus, tačiau kitų rodiklių turėtų laikytis.
– Tai reiškia, kad šiemet bus sunkiau pasiekiamos ir mokamos studijos? Ar visos aukštosios mokyklos išties laikysis tokios griežtesnės tvarkos, jei ji neprivaloma?
– Ko gero, didžiosios aukštosios mokyklos laikysis. Dėl privačių sunku pasakyti. Pernai irgi buvome sutarę dėl griežtesnių reikalavimų priimant į mokamas studijas, bet kelios aukštosios mokyklos jų nesilaikė.
Tačiau dabar padėtis kitokia, to nesilaikančioms mokykloms kiltų savotiška grėsmė. Juk pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie studijų kokybę. Ir tinklo pertvarka gali būti grindžiama studijų kokybe, tad pačios aukštosios mokyklos turėtų būti suinteresuotos būti griežtesnės, kelti kartelę. Be to, šitaip galima tikėtis daugiau pastangų iš to, kuris nori įstoti.
Baimintis griežtesnių reikalavimų nėra ko. Tai parodė ir matematikos egzaminas. Daug kas sakė, kad privalomas matematikos egzaminas pretenduojant į valstybės finansuojamą vietą bus pragaištis. Tačiau viskas buvo kitaip. Iškart per 30 proc. daugiau jaunuolių pasirinko laikyti matematikos egzaminą ir gana neblogai jį išlaikė. Tad niekas nesugriuvo.
Net 50 proc. stojančiųjų į meno studijas, kur neprivalu laikyti matematikos egzamino, buvo jį išlaikę.
Kelti reikalavimus reikia. Tai natūralu. Jei žemas balas suteikia teisę studijuoti universitete, ar galime kalbėti apie kokybiškas studijas?
Juk visi siekia, kad susiformuotų panašaus pasirengimo studentų kontingentas ir dėstytojams nereikėtų orientuotis į silpniausius.
– Priminkite svarbiausias šiemetinio priėmimo datas.
– Priėmimas vyks trimis etapais. Prašymų teikimas – birželio 1–liepos 19 dienomis, pagrindinis priėmimo etapas, kai pakviečiama daugiausia stojančiųjų studijuoti, – liepos 24 diena.
Antrasis etapas, pavadinkime jį paguodos etapu, kai dar galima stumdyti pasirinkimų eilę, bus skirstomi vietų likučiai, – 2017 m. liepos 28 d. 12 val. – 2017 m. liepos 30 d. 17 val. O kvietimai studijuoti bus skelbiami rugpjūčio 1 dieną.
Šiemet daroma pertrauka ir dar vienas, papildomo priėmimo, etapas vyks po Žolinių. Jis vėlinamas siekiant, kad būtų visiškai aišku, kiek liko laisvų valstybės finansuojamų vietų.
Šitaip aukštosios mokyklos skatinamos atskirai neorganizuoti institucinio priėmimo Lietuvos piliečiams, o pasinaudoti bendruoju priėmimu. Papildomi kvietimai studijuoti bus skelbiami rugpjūčio 21 d.
– Ar kuo nors keisis stojamųjų egzaminų, motyvacijos patikrinimo testų tvarka?
– Būsimųjų pedagogų motyvacijos vertinimas išlieka. Bet yra tam tikras niuansas.
Ko gero, bus priimtas sprendimas kitaip paskirstyti finansuojamas vietas pagal valstybės užsakymą. Atrodo, kad šiais metais pedagogikos programoms bus mažinama vietų.
Mat linkstama į pedagogų rengimą pagal nuoseklųjį modelį, kai jau įgijęs matematikos ar fizikos, chemijos bakalauro laipsnį žmogus stoja į profesines studijas, kur per metus suteikiama mokytojo kvalifikacija. Tad planuojama didinti finansavimą tokioms studijoms.
Tačiau dar nėra patvirtinto Vyriausybės nutarimo, o vėliau ministro įstatymas jį palydės. Pradinio ir ikimokyklinio ugdymo specialistų tai nepaveiks, nes visi sutaria: tam labiausiai tinka lygiagretaus rengimo modelis.
Menininkams, kurie laiko stojamąjį egzaminą, didelių naujovių nenumatoma.
– Kaip manote, ar dėl aukštojo mokslo institucijų tinklo pertvarkos planų kilusi įtampa paveiks šiemetinį stojimą ir stojančiuosius?
– Nelengva atsakyti, bet nereikėtų tokios įtampos per daug sureikšminti. Manęs, jei stočiau pats, negąsdintų tai, kad daug kalbama ir išties kai kas daroma. Atvirkščiai – paskatintų. Mat jei valstybė kreipia dėmesį į aukštąjį mokslą, diegiamos priemonės tikrai ne pablogins padėtį, o pagerins.
Be to, civilizuotoje valstybėje, jei įstojai į valstybės finansuojamą vietą, jokios pertvarkos jos iš tavęs jau neatims. Ją galima prarasti tik dėl prasto mokymosi, nepažangumo.
O jei studijuoji normaliai, jokių problemų nekyla.
Tinklo pertvarka, tikėtina, padės pasiekti, kad lėšos būtų panaudojamos racionaliau, kad būtų pasiekta administracinio aparato ir mokslo potencialo pusiausvyra. Studentui bus tik geriau, jei daugiau pinigų bus skiriama mokymo bazei, laboratorijų įrangai, o ne tuščioms patalpoms šildyti.
Mes, lietuviai, esame dideli pesimistai, tad dalį mūsų tinklo pertvarka gal ir paveiks neigiamai. Tačiau aš žiūrėčiau pragmatiškai. Jei telkiamas dėmesys, aukštojo tinklo pertvarka įvardijama kaip valstybės prioritetas, tai reiškia tik naudą.
Jau ir dabar ji matyti: mažėjant abiturientų skaičiui, finansavimas nemažinamas, valstybės finansuojamų vietų skaičius taip pat išlieka toks pat. Tad padėtis nėra bloga.
Privalomas matematikos egzaminas, jei pretenduoji į valstybės finansuojamą vietą, pernai neišgąsdino net būsimųjų menininkų. Ir nors šiemetinė priėmimo tvarka staigmenų nežada, vis dėlto abiturientų ir kitų stojančiųjų laukia keletas svarbių naujovių.
