Valdas Vasiliauskas. Trupiniai nuo Donaldo Trumpo stalo

Kol aiškinamasi, kiek Vladimiras Putinas paveikė Amerikos prezidento rinkimus, ar Kremlius gali lemti artėjančių rinkimų Prancūzijoje ir Vokietijoje baigmę, Europos populistai sėkmingai renka trupinius nuo Donaldo Trumpo pergalės stalo.

Daugiau nuotraukų (1)

Valdas Vasiliauskas

Mar 27, 2017, 12:25 PM, atnaujinta Apr 7, 2017, 2:51 AM

Nors Nyderlandų rinkėjai neleido olandų populistui G.Wildersui sudaryti Vyriausybės, nėra patikimų garantijų, kad taip neatsitiks Prancūzijoje ir Vokietijoje. O Lietuvoje? Lietuvoje nekvaršinama galvos dėl 2019-ųjų prezidento rinkimų. Ar jie panėšės į paskutiniuosius Seimo rinkimus, kuriuos galima buvo pavadinti nuosaikiu maištu prieš elitą , valdančiąją politinę klasę?

O gal tai bus sukilimas ne tiek prieš nusistovėjusią politinę sistemą, kiek prieš protą, kaip nusivylę intelektualai pavadino Amerikos netikėtą pasirinkimą? Neabejotina, kad Lietuva rinks prezidentą pasikeitusioje Europoje.

Perfrazuojant posakį, kad rytojaus katastrofos nepastebimai bręsta šiandien, galima tarti, jog Europos ateities krizės noksta dabar Amerikoje,kuri ir toliau išlieka finansų, ekonomikos, karinė, mokslo, technologijų, taigi ir politikos nepajudinama pasaulio galybė.

Žmogus, įstengęs pakeisti, Amerikos mainstreamą, keičia ir viso pasaulio „pagrindinės srovės“ linkmę, kurios niekas negali nuspėti. Po D.Trumpo triumfo išankstinės apklausos ir jomis paremtos prognozės prilygsta sapnininkams.

Kita vertus, europiečiai, iš savo žodyno neišbraukę aristokratų paniekinamo „parveniu“(išsišokėlis, iškilėlis, prasisiekėlis), be reikalo šaiposi iš amerikiečių, kurie Ovalųjį kabinetą patikėjo neprognazuojamam politikos naujokui – abejotinos reputacijos verslininkui iš TV realybės šou ir grožio konkursų industrijos. Tarytum Europa nebūtų išugdžiusi ne tik D.Trumpo įpėdinių , bet ir pirmtakų.

Kuo blogesnis Silvio Berlusconi? Bent jau ne mažiau skandalingas, į didžiąją politiką įsiveržęs iš įtartinų verslo sandėrių ir TV pasaulio, ne pėsčias panuodėmiauti su gražiomis moterimis. Šis milijardierius net tris premjero kadencijas sugebėdavo italus įtikinti, kad jiems yra „savas vaikinas“, nes negerbia mokesčių ir moka nuo jų išsisukti, paskutiniais žodžiais koneveikia politinį isteblišmentą, niekina intelektualus,o teisėjus ir prokurorus vadina parsidavėliais. Be to, yra geriausias V.Putino draugas.

Ir Lietuva turi kuo pasigirti , laužydama įprastas politikos žaidimo taisykles, į valdžios olimpą iškeldama žmones iš politinės niekumos. Kalbu anaiptol ne tik apie paskutiniųjų Seimo rinkimų nugalėtojus.

Kai pirmuose atkurtos Lietuvos prezidento rinkimuose (1993 m.) pasiskelbė dalyvausiąs aktorius R.Vilkaitis, atstovaujantis su žurnalistu L.Medeliu neva įkurtai Duonos valgytojų partijai, tais alkanais laikais rinkėjai kikeno arba bent šypsojosi. Smagius juokus taisė ir V.Šerėnas, į 2003 m. prezidento rinkimus šovęs tiesiai iš „Dviračio šou“ ekrano. Tiesa, ne visus šis pokštas pralinksmino- TV humoristas rinkimuose užėmė net ketvirtą vietą, nušluostydamas nosį visam būriui rimtų prakutusių kandidatų.

TV „Dviračio šou“ virto Lietuvos politikos kalve. Šios laidos vienas iš įkūrėjų ir lietuviško pramogų verslo pirmeivių A.Valinskas įrodė, kad juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis, atvedęs į Seimą net visą šoumenų frakciją ir tapęs „antruoju žmogumi valstybėje“(Seimo pirmininku). Šis karčių juokų ar linksmų ašarų politikos puslapis didesnės žalos nespėjo padaryti, todėl bemat buvo užmirštas.

Kur kas gilesnį pėdsaką šalies politinės nešlovės istorijoje paliko kitas „Dviračio šou“ produktas – R.Vilkaičio vaidintas Agurkichas, nutiesęs kelią iš Kėdainių į Vilnių provincijos verslininkui V.Uspaskichui, turbūt labiausiai nutolusiam nuo tipiško Lietuvos politiko įvaizdžio. Neabejoju, jeigu K.Kazlauskaitės Zita iš Mažeikių būtų turėjusi gyvenimišką prototipą , ji taip pat žaibiškai būtų padariusi politikės karjerą.

Būtų įdomi studija, jeigu kas patyrinėtų, kaip TV fikcija su išgalvotu žargonu( „geras/ nekoks vaizdzialis“, „žurnaliūga“) virsta realiu įtakingu politiku, sukūrusiu parlamentinę partiją. Jis buvo televizijos vedėjų numylėtinis, nes pasidarė vadinamas reitinginis dalyvis, galintis išgelbėti nuobodžiausią laidą , pakelti jos reitingą. Bet ir jis pats be televizijos būtų likęs niekas, nes tai buvo TV pagimdytas politikas.

Kas 2019 m. išdrįs ( ir bus pajėgus) mesti pirštinę stipriausioms Lietuvos politinėms partijoms ir jų kandidatams į prezidentus?

Pirmiausia- konservatoriams , kurie veikiausiai rinksis iš V.Ušacko, Ž. Pavilionio ir I.Šimonytės( jaunajam lyderiui balotiruotis dar neleis amžius). Ir socialdemokratams, kurie, pasitraukus iš politinių skersvėjų Z.P.Balčyčiui, vėl gali kliautis išbandytais politikos veteranais V.Andriukaičiu ar V.Blinkevičiūte?

Neparlamentinė Centro partija jau rezervavo vietą prezidento rinkimuose savo pirmininkui N.Puteikiui- etatiniam ramybės drumstėjui, kuris 2014 m. prezidento rinkimuose pateikė staigmeną – gavo daugiau nei 9 proc. rinkėjų balsų, užkirsdamas kelią į II turą A.Paulauskui. Turbūt tai ir buvo tikslas- protesto balsų gaudyklė.

Pakartoti sėkmę maištininkui, jaukiai užkuriaujančiam valdančioje koalicijoje, nebus paprasta – jau vien todėl, kad konkurencija tarp „nesisteminių“ politikų nepaprastai išaugusi. Kodėl protesto balsų negalėtų surinkti „moteris- orkestras“ A.Maldeikienė, šokdinanti visą Seimą?

Arba verslininkas A.Guoga, kuriam D.Trumpo šlovė, panašu, neleis tylomis pasitraukti į politikos užmarštį? Kartkartėmis iš Briuselio pasiekiantys verslininko vieši meilės laiškai Lietuvai, padėjėju pasamdytas buvęs Seimo narys jaunasis A.Mazuronis( užtikrinantis ir savo tėvo paramą), bylotų, kad tinklai metami 2019m., viliantis su trenksmu sugrįžti į Lietuvos politikos sceną.

Nenurašykime ir žmonių iš televizoriaus- A.Tapino, to paties K.Krivicko. kurie, dar nė nepradėję politikuoti, reitingais jau lenkia ne vieną dantis prakandusį politikos profesionalą.

Tačiau Lietuva ramiai , gal net mieguistai pasitinka savo politinę ateitį šiame besikeičiančiame pasaulyje ir Europoje, tikėdamasi išvengti tokių kaip D.Trumpas staigmenų ir kūlversčių. Mat Lietuvoje tos staigmenos ir kūlversčiai jau...įvykę. Tik be revoliucijų ir žemės drebėjimų. D.Trumpo vieta krašte jau seniai užimta.

Nors Valstiečių ir žaliųjų sąjunga nėra tipiška partija, šios politikos parveniu valdžios menėse nuo seno įsitvirtinusios parlamentinės partijos gal ir nepasitiko su duona ir druska, bet po pirmųjų kibirkščiavimų neatsisakė su naujoke maloniai sėsti už bendro stalo.

Niekaip tradiciniu politiku nepavadinsi ir S. Skvernelio. Netradicinis ir jo kelias ( veikiau greitkelis) į politikos aukštumas, apeinant partijų skaistyklą. Darniai ir sklandžiai, lyg būtų gimęs su politiko vystyklais, be konfliktų ir skandalų, nesulaukdamas senbuvių pasipriešinimo, įsiliejo į politinę sistemą, išsaugodamas autonomiją. Pirmas Lietuvos nepartinis premjeras.

Jau seniai metas būtų parašyti politologams Lietuvos ministro pirmininko analitinį portretą- apie jo politines pažiūras, idėjas , darbus. Kodėl nesiranda norinčių? Aš taip pat nesiimčiau- lengviau būtų parašyti eilėraštį apie debesėlį , plevenantį virš partinės sistemos – nuodėmingos politikos žemės.

Kaip ir joks žemiškas protas nepajėgus paaiškinti jo reitingų stebuklo. Bet gal neverta to daryti, nes išaiškinti stebuklai- jau nebe stebuklai.

Kol kas džiaukimės stabilia gimtojo krašto politine dabartimi ir aiškia ateitimi, kai net tolimi 2019m. prezidento rinkimai nežada perkūno iš giedro dangaus ir didesnės intrigos,kurios padės išvengti neįveikiamas favoritas.

Nebent status quo sugriautų kokia įsikūnijusi sąmokslo teorija. Sakysim, konservatoriams pavyktų sugundyti S.Skvernelį ir jo šalininkus. Tik tokiu- pačiu blogiausiu- atveju derėtų kortas dalinti iš naujo.

O V.Putinas? Mes ir vėl nesužinosime jo kandidato į Lietuvos prezidentus. Žiauri lietuvių diskriminacija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.