„Jeigu prokuroras sulaukia viešos kritikos, jis privalo tą spaudimą atlaikyti. Jis negali būti toks pažeidžiamas, kad perskaičius vieną straipsnį apimtų nervinis drebulys“, – Vilniaus miesto apylinkės teismo salėje kalbėjo buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras Simonas Slapšinskas.
Taip jis įvertino buvusio kolegos Simono Minkevičiaus, šiuo metu vadovaujančio Klaipėdos apygardos prokuratūrai, sprendimą kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo.
Kritika – nusikaltimas?
Laukdamas teismo apklausos S.Slapšinskas tą patį galėjo priminti ir savo bičiuliui Generalinės prokuratūros prokurorui Irmantui Mikelioniui.
Šis prokuroras pasistengė, kad už kritiką „Lietuvos ryto“ žurnalistui būtų iškelta baudžiamoji byla.
Negana to, kelis jam nepatikusius sakinius prokuroras prilygino labai sunkiam nusikaltimui, kurį tiriant būtina autorių nufotografuoti, paimti jo pirštų atspaudus ir ištirti DNR.
„Lietuvos ryto“ kritikuojamam prokurorui nepavyko išlikti Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovu, o vykstant konkursams į šį postą kitoje žiniasklaidos grupėje pasipylė purvo lavina apie jo konkurentus.
Atskleidė slaptus duomenis
Ar I.Mikelionis ir tada Baudžiamojo persekiojimo departamento vadovo poste bandęs išlikti S.Slapšinskas galėjo užsakyti šmeižto kampaniją prieš savo kolegas, kuriai buvo panaudoti net slapti ikiteisminio tyrimo duomenys?
Tai ir bandė išsiaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismas, sulaukęs Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovo S.Minkevičiaus skundo.
Į abiejų departamentų vadovo vietą pretendavęs S.Minkevičius skunde nurodė, kad jį dergiančių publikacijų vienoje žiniasklaidos grupėje padaugėdavo artėjant konkursams.
O dar didesnę kritikos bangą S.Minkevičiui teko atlaikyti pasklidus gandams, kad jis pretenduoja net į generalinio prokuroro postą.
Tuomet buvo paviešinti ne tik dar nebaigtų ikiteisminių tyrimų duomenys, bet ir prisimintos kelerių metų senumo istorijos.
Neleido nutraukti bylos
S.Minkevičius nurodė, kad publikacijose buvo cituojama ir operatyvinė informacija, kurią žinojo tik keli pareigūnai, tarp jų – Generalinėje prokuratūroje aukštas pareigas ėję I.Mikelionis ir S.Slapšinskas.
S.Minkevičius buvo itin puolamas dėl to, kad tapęs Klaipėdos apygardos vyriausiuoju prokuroru nutraukė bylą kyšio davimu įtariamam bankroto administratoriui Dariui Daubarui.
Prokuroras buvo įsitikinęs, kad tai – užsakomoji byla, o dėl vertingo turto kovojanti viena verslo grupė pareigūnų rankomis bandė pakeisti jiems neįtinkantį bankroto administratorių.
Teisme apklaustas I.Mikelionis tvirtino jokių šios bylos detalių žurnalistams neatskleidęs: „Aš Generalinėje prokuratūroje dirbu nuo 2011 metų, o ten kasmet pradedama tūkstančiai įvairių ikiteisminių tyrimų.
D.Daubaro bylos nemačiau ir neskaičiau, o jei ir būčiau skaitęs, informacijos žurnalistams neatskleisčiau, nes tai – ikiteisminio tyrimo duomenys.“
I.Mikelionis teigė nežinantis šios bylos aplinkybių, bet su kolegomis yra kalbėjęs apie jos tyrimo organizavimą.
Generalinė prokuratūra buvo sulaukusi dviejų Klaipėdos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus prokurorų skundų dėl patirto spaudimo, todėl buvo nuspręsta ją perduoti Kauno apygardos prokuratūrai.
Neseniai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) išplatino pranešimą, kad byla, kurioje minimos didžiulės kyšių sumos, jau perduota teismui.
Kritikavo ne visus
„Apie šią bylą nesu kalbėjęs su niekuo, kas nedirba prokuratūroje“, – teigė I.Mikelionis.
Jis kategoriškai neigė ir tai, kad vienai žiniasklaidos grupei specialiai siūlė S.Minkevičių juodinančią informaciją: „Mano iniciatyva nė vienas straipsnis neatsirado.“
„Kažkodėl tuo metu buvo kritikuojami visi pretendentai į departamentų vadovus, išskyrus I.Mikelionį ir S.Slapšinską“, – stebėjosi S.Minkevičiaus advokatas Kęstutis Petrauskas.
S.Slapšinskas atsakė irgi sulaukęs nemažai kritikos, o S.Minkevičiui priekaištavo dėl nesąžiningos konkurencijos.
Išgąsdino naujas kandidatas?
S.Minkevičius iš pradžių buvo prokurorų atrankos komisijos narys, o pratęsus atranką pats ėmė pretenduoti ir į Baudžiamojo persekiojimo, ir į Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentų vadovus.
S.Slapšinskas piktinosi, kad dirbdamas Atrankos komisijoje S.Minkevičius galėjo susipažinti, o vėliau galbūt pasinaudoti visų pretendentų atsakymais į klausimyną: „Informaciją, kurią gavo tarnyboje kaip atrankos komisijos narys, S.Minkevičius panaudojo asmeniniais tikslais.“
Konkurse į Baudžiamojo persekiojimo departamento vadovo vietą S.Slapšinskas surinko daugiausia balų, tačiau generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į šias pareigas jo nepaskyrė.
Po šio sprendimo S.Slapšinskas paliko prokuratūrą ir tapo advokatu.
Bylas tyrė per ilgai
S.Slapšinskas prisiminė, kad dar vadovaudamas Baudžiamojo persekiojimo departamentui S.Minkevičiui jis turėjo nemažai priekaištų.
Departamento vadovui nepatiko tai, kad per ilgai buvo tiriamos su bendrovėmis „Vilniaus energija“ ir „Boslita“ susijusios bylos.
Nors S.Slapšinskas tikino niekada neprašęs žiniasklaidos pagalbos, būtent už šiuos tyrimus S.Minkevičius buvo plakamas spaudoje.
Tačiau labiausiai jam kliuvo už į Rusiją pasprukusį bankininką Vladimirą Romanovą.
Ūkio banko įkūrėjas paspruko tuomet, kai prokurorai jam turėjo pateikti įtarimus.
Tarėsi visi, išbarė vieną
„S.Minkevičius paleido V.Romanovą“, – paskelbė vienas naujienų portalas.
Tuo metu, kai V.Romanovas išvyko iš Lietuvos, Ūkio banko kylą tyręs S.Minkevičius buvo išėjęs savaitės atostogų.
„Kaip ir kada įteikti šaukimą V.Romanovui, buvo sprendžiama ne vieną savaitę ir tai tikrai nevyko tyrimą kontroliuojančiam prokurorui už akių. Nebuvo įvertinta rizika, kad V.Romanovas pabėgs“, – kalbėjo S.Slapšinskas.
Tuometis Baudžiamojo persekiojimo departamento vadovas atskleidė, kad pasitarimuose dėl V.Romanovo niekas iš prokurorų nesiūlė bankininko suimti, bet jam dingus daugiausia priekaištų sulaukė S.Minkevičius.
Sužinojo apie paiešką?
Įtarūs kolegų žvilgsniai į šį prokurorą nukrypo ir tada, kai vienas televizijos kanalų pranešė, kad V.Romanovui išduotas Europos arešto orderis.
„Mes tikėjomės, kad į Rusiją pasprukęs bankininkas vėliau vyks į Europą, bet paviešinta informacija tokias viltis sužlugdė“, – pasakojo S.Slapšinskas.
Nors iš prokuratūros darbuotojų girdėjo, kad šią informaciją galėjo atskleisti S.Minkevičius, dabar S.Slapšinskas tai kategoriškai neigė: „Patikėjau juo, nes informacija galėjo nutekėti iš policijos arba prokuratūros raštinės.“
