Nors skaičiai ir nėra dideli, kasmet vis daugiau svetur gimusių ar tik užaugusių lietuvių renkasi siekti išsilavinimo Lietuvoje.
Iš Airijos, JAV, Argentinos, Lenkijos ar Vokietijos atvykę jaunuoliai stoja į Lietuvos aukštąsias ar profesines mokyklas dažnai ir todėl, kad norėtų savo ateitį sieti su tėvyne. Svarbus argumentas – ir galimybė kalbėti lietuviškai arba išmokti gimtąją kalbą.
Kaip sakė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičienė, Lietuva, norėdama sulaukti svetur gyvenančių lietuvių, suteikia jiems lengvatų stojant į mūsų šalies mokyklas.
Parvyksta ir naujieji emigrantai
2009-aisiais į Lietuvos aukštąsias ir profesines mokyklas stojo 69 užsienio lietuviai, 2010 – 84, o pernai ir užpernai šis skaičius buvo dar didesnis.
2015-aisiais Lietuvoje studijuoti pradėjo 105, 2016-aisiais – 103 jaunuoliai.
„Kontingentas keičiasi, plečiasi ir užsienio šalių, iš kurių atvyksta jauni lietuviai, sąrašas“, – sakė V.Rinkevičienė.
2011-aisiais Lietuva sulaukė svetur gyvenančių jaunų lietuvių, panorusių išsilavinimo siekti tėvynėje, iš 16 šalių, o pernai – iš 27.
Labiausiai mokslai tėvynėje traukia lietuvius iš etninių žemių – Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos. Kaip sakė V.Rinkevičienė, 2011 metais iš kitų šalių turėjome vos vieną kitą atvykusį abiturientą. O 2016-aisiais buvo justi ryškių pokyčių. Vien iš Vokietijos atvyko devyni, sulaukta ir lietuviška kilme besididžiuojančių jaunuolių iš JAV, Ispanijos, Airijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos.
Lietuvos universitetuose ir kolegijose gausėja ir lietuvių palikuonių iš Urugvajaus, Kanados, Argentinos, Venesuelos. Dažniausia tai praėjusio amžiaus pradžios emigrantų palikuoniai.
Patrauklesnis aukštasis mokslas
„Tie vaikai augo šeimose, kuriose girdėdavo pasakojimų apie Lietuvą, apie pasakų šalį – protėvių gimtinę, tad juos traukia prisiliesti prie savo šaknų, pažinti tai, ką teko palikti jų giminaičiams.
Atvykę iš lietuvių etninių žemių asmenys paprastai šeimose, vietos bendruomenėje kalba lietuviškai, tad jiems Lietuva dar artimesnė.
Vis daugėja naujųjų emigrantų vaikų, kurie vaikystėje galbūt netgi mokėsi Lietuvoje, o dabar baigę gimnaziją, tarkime, Airijoje, nori studijuoti tėvynėje, sieja savo ateitį su Lietuva. Jie gali lyginti dvi sau pažįstamas kultūras – Lietuvos ir tos šalies, kurioje užaugo“, – pasakojo ŠMM atstovė.
Dažniausiai jie renkasi šalies aukštąsias mokyklas, tačiau buvo keletas, kurie panoro mokytis amato profesinėse mokyklose. Dabar iš svetur parvykę jauni lietuviai mokosi 24 Lietuvos aukštosiose mokyklose – tiek valstybinėse, tiek privačiose.
Vilioja ne tik Vilnius ir Kaunas
Populiariausia studijų vieta tarp užsienio lietuvių – Vilniaus universitetas. Nemažai renkasi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
Patrauklūs ir technikos mokslai tiek Vilniaus Gedimino technikos, tiek Kauno technologijos universitetuose. V.Rinkevičienė pasidžiaugė, kad užsienio lietuviai renkasi ne tik didžiųjų miestų universitetus: „Jie mokosi ir regionuose esančiose aukštosiose mokyklose. Studijuojančius užsienio lietuvius galime sutikti Utenos kolegijoje, Alytaus kolegijoje, turime parvykusiųjų ir Klaipėdos regiono aukštosiose mokyklose.“
ŠMM atstovė sakė, kad neretai užsienio lietuviai atvyksta pas mus ne tik studijuoti, bet ir mokytis Vilniaus lietuvių namuose – čia susiburia tie, kurie nori geriau išmokti gimtąją kalbą, kuria dėl susiklosčiusių aplinkybių kalba mažai. Tarkim, šiais mokslo metais į Vilniaus lietuvių namus mokytis atvyko lietuviškos kilmės šaknų turintys brolis ir sesuo iš Venesuelos. Vaikų mamos prosenelis gimtąją Lietuvą paliko karo metu. Atvykę paaugliai nori gerai išmokti lietuviškai, tikisi čia pasilikti ilgiau, galbūt atsiras galimybė ir studijuoti.
Taiko lengvatas
Iš svetur parvykę studijuoti užsienio lietuviai dalyvauja kartu su tautiečiais, įgijusiais išsilavinimą Lietuvoje, bendrajame konkurse varžydamiesi dėl valstybės finansuojamų vietų.
„Neretai jie atvyksta iš kraštų, kur švietimo sistema kitokia nei pas mus, jų mokymosi rezultatus konvertuojame į lietuvišką sistemą ir jiems sunku vienodai konkuruoti su mokyklas čia baigusiais abiturientais. Kad nuostoliai būtų mažesni, pridedame vieną balą prie konkursinio balo“, – aiškino V.Rinkevičienė.
Išimtis taikoma lietuviams, baigusiems lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas užsienyje. Jiems pridedami papildomi du balai prie konkursinio balo. Tokių mokyklų, kurių abiturientai renkasi studijas Lietuvoje, yra šešios: Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjus Lenkijoje, Rusijos sostinėje Maskvoje veikianti Jurgio Baltrušaičio lietuvių etninės kultūros bendrojo lavinimo vidurinė mokykla, Vasario 16-osios gimnazija Vokietijoje, Rygos lietuvių vidurinė mokykla ir dvi mokyklos Baltarusijoje lietuvių dėstomąja kalba – Pelesos privati bendrojo lavinimo vidurinė mokykla ir Rimdžiūnų vidurinė mokykla.
„Šiose užsienyje veikiančiose mokyklose mokiniai mokosi pagal tų šalių švietimo programas, tačiau daugumos ar net visų dalykų mokomoji kalba yra lietuvių“, – paaiškino ŠMM specialistė.
Studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose užsienio lietuviams taip pat suteikiama parama. Jie gali gauti stipendiją, skiriamą pagal mokymosi rezultatus, ir vienkartinę socialinę išmoką, kuri skiriama socialiai remtiniems studentams.
Vilniaus lietuvių namuose veikia užsienio lietuvių studentų klubas.
