Paaiškėjus, kad Seimui pateiktas įstatymas buvo rengtas ne Seimo nario, ne jo padėjėjo ir netgi ne Seimo darbuotojų, o suinteresuotų asmenų kompiuteryje, informacija parlamento rūmuose nuvarvėjo kaip nuo žąsies vanduo, tarsi nieko neįvyko.
Seime pažįstamų, bičiulių ir kitokio plauko interesantų knibždėte knibžda ir niekas net nenumano, ko jie ten lankosi. Kas ir už kiek Seimo nariams padeda kurti įstatymus, domėjosi „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „24/7“ žurnalistė Asta Martišiūtė.
Sužinoti, kokios interesų grupės dalyvauja priimant įstatymus Seime – neįmanoma misija. Dažniausiai interesų grupės politikus ir valstybės tarnautojus siekia paveikti neoficialiais būdais, pasinaudodami pažintimis, siūlydami finansinį atlygį, aukodami arba kitaip remdami.
Ryšiai į paviršių gali išlįsti įkliuvus į teisėsaugos pinkles, kaip įkliuvo buvęs Seimo vicepirmininkas Mindaugas Bastys arba netyčia, kaip prieš porą savaičių „Lietuvos ryto“ televizijai įkliuvo Aušra Maldeikienė. Parlamentarė Seime pateikė įstatymo projektą, kuris, pasirodo, buvo sukurtas ne jos ir ne jos patarėjų kompiuteryje, o pats įstatymo projektas naudingas alkoholio prekybininkams.
Tam, kad įstatymo priėmimas būtų bent kiek skaidresnis, reikia keisti Lobistinės veiklos įstatymą. Bėda ta, kad jį keisti žadama jau nuo 2014-ųjų. Per trejus metus įstatymas nepajudėjo iš vietos, o lobistinę veiklą Lietuvoje deklaruoja tik saujelė žmonių.
„Lobistinės veiklos įstatymas neveikia. Naivu tikėtis, kad Lietuvoje žmonių, siekiančių paveikti politikus, yra 38. Net Seimo puslapyje įvairių interesų grupių yra 700. Tai oficialiai pateiktos, o kiek tokių mes apskritai nematome, nežinome“, – sako „Transparency international“ projektų vadovė Rugilė Trumpytė.
Šarūną Frolenko galima dažnai sutikti Seime. Jis yra registruotas lobistas ir, bendraudamas su įstatymų leidėjais, pirmiausia prisistato. Vyras sako, kad vienintelis jo ginklas – skaidrumas ir viešumas. Jis nesusitikinėja su įstatymo leidėjais restoranuose, kavinėse ar kitose nuošalesnėse vietose. Š. Frolenko oficialiai deklaruoja, kokius įstatymo projektus siūlo ir kieno interesams atstovauja.
„Pranešu, kad esu Šarūnas, lobistas, šiuo klausimu domiuosi, nes dirbu su bendrove x, asociacija y ir panašiai. Į tai daugelis Seimo narių reaguoja normaliai. Kai daug laiko praleidi rūmuose, ministerijose, matai, kas domisi, kas eina pas Seimo narius, kas dalyvauja komisijose. Matai visą spektrą, kas Seime suinteresuoti konkrečiais klausimais“, – pasakojo lobistas Š. Frolenko.
Lobistinės veiklos įstatymo projektas Seime vartomas jau trečius metus, tačiau praėjusios kadencijos Seimo parengtą projektą dabartinis Seimas vadina pernelyg kategorišku. Projektas įstrigo, nes sukilo visuomenininkai, kuriuos taip pat norėta įpareigoti deklaruoti, kokių tikslų siekiama, kai jie bando paveikti įstatymų leidybą.
„Dabartinio projekto, kuris paruoštas, pirminiame variante buvo visiškas kraštutinumas. Bet koks prisilietimas prie Seimo nario buvo vertinamas kaip lobistinis. Įsivaizduokime: priiminėja Seimo narys sodų bendrijos pirmininką, kuris pradeda kalbėti, kad yra netobulas įstatymas. Seimo narys vietoj to, kad įsiklausytų, reikalautų parodyti pažymėjimą, ar jis nėra lobistas“, – kalbėjo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys.
Visuomenininko statusas kartais būna tik priedanga. Savo veiklą deklaruojantys lobistai sako, kad taisyklės turi visiems galioti vienodos. Jeigu teiki įstatymų siūlymus, registruokis kaip lobistas, nesvarbu, kad neturi užsakovo. Ir nors įstatymas tariamai stringa dėl visuomenininkų, tačiau net ne visos visuomeninės organizacijos tam priešinasi.
„Nevyriausybinės organizacijos nėra jokia išimtis. Jeigu dirbame su lobistine veikla, norime, kad veikla būtų skaidri. Mes įsitraukėme į teisėkūrą, pateikėme savo pasiūlymą, diskutuojame, dalyvaujame procese ir drąsiai sakome, kad esame lobistai. Dabartinis įstatymas neįpareigotų nieko atskleisti“, – sako „Transparency international“ projektų vadovė R. Trumpytė.
Lobistai veiklą deklaruoja kartą per metus. Šiuo metu viešai prieinamos lobistų deklaracijos tik už 2015 metus, todėl tenka kliautis ką oficialiai deklaruoja politikai. Tačiau patys politikai dažnai nedeklaruoja, kad jie dirbo su lobistais. Dabar lobistas privalo nurodyti tik įstatymą, kurį nori keisti, o tu žmogau spėliok, kuris įstatymo punktas rengtas suinteresuotų asmenų užsakymu.
„Seimo nariams nėra prievolės informuoti. Prievolė atsiskaityti už lobistinę veiklą yra tik lobistams. Pagal projektą pateikiamas ne tik teisės akto pavadinimas ir užsakovas, bet ir trumpas apibūdinimas. Kartais įstatymas ilgas, o norima patobulinti konkrečią dalį. Tada nurodomas konkretaus dalyko apibūdinimas, institucija, į kurią kreipiamasi“, – pasakojo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patarėja Evelina Matulaitienė.
Seime yra keli politikai, kurie deklaruoja, su kuo susitinka. Tačiau kaip paaiškėjo, net ir skaidruoliai Seimo puslapyje rinkėjams skelbia anaiptol ne visus susitikimus. Parlamentarė A. Maldeikienė nurodo, su kuo ir kada susitinka, tačiau nutylėjo apie susitikimus su koncernu „MG Baltic“ siejamu asmeniu.
„Dabar Seimo nariai deklaruoja savo skaidrumą, bet koks krustelėjimas, susitikimas deklaruojamas viešai, bet per savo 15 metų darbo patirtį esu pastebėjęs, kad dalis klientų, kurie buvo užkietėję kyšininkai arba linkę į abejotinus sandorius, kaip tik tuo skaidrumu ir prisidengdavo“, – kalbėjo P. Urbšys.
Lobistų veiklą kontroliuoja Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, tačiau ji pripažįsta, kad jokios kontrolės faktiškai nėra. Su vienu lobistu, kuris dalyvavo rengiant įstatymus, bet to nedeklaravo, šiuo metu vyksta teisminiai ginčai.
