Mažėjant prašymų Konstituciniam Teismui, jo pirmininkas ragina įvesti individualų skundą

Mažėjant kreipimųsi į

Metiname Konstitucinio Teismo pranešime atkreiptas dėmesys, kad teismai vis rečiau kreipiasi į Konstitucinį Teismą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Metiname Konstitucinio Teismo pranešime atkreiptas dėmesys, kad teismai vis rečiau kreipiasi į Konstitucinį Teismą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Austėja Masiokaitė (BNS)

Apr 2, 2017, 10:57 AM, atnaujinta Apr 14, 2017, 11:43 AM

„Manau, kad kartais jų (klausimų) nekyla nepagrįstai: nėra kontrolės mechanizmo teismams. Nenoriu įvardyti bylų, bet pasitaiko taip, kad teismai ten, kur privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes kitaip neįsivaizduoju bylos išsprendimo, jie nesikreipia“, – BNS sakė D.Žalimas.

Metiname Konstitucinio Teismo pranešime atkreiptas dėmesys, kad teismai vis rečiau kreipiasi į Konstitucinį Teismą, palyginti su 2010 metais, šių prašymų pernai buvo aštuonis kartus mažiau.

D.Žalimas svarstė, kad be objektyvių priežasčių, kodėl prašymų sumažėjo, egzistuoja problema, jog teismai į Konstitucinį Teismą vengia kreiptis, nes šiam teismui nusprendus grąžinti prašymus, „kartais jaučiamas įsižeidimas“.

Pasak jo, galimybė piliečiams individualiai kreiptis į Konstitucinį Teismą paskatintų ir teismus atsakingiau žiūrėti į savo pareigą kreiptis į šį teismą išaiškinimo.

Konstitucinio Teismo duomenimis, šiuo metu 70 proc. visų prašymų gaunama iš teismų, 17 proc. – iš Seimo narių grupių, 9 proc. – iš Seimo ir 4 proc. – iš prezidento.

Daugiausia prašymų per metus Konstitucinis Teismas yra gavęs 2010 metais, kai jų buvo beveik 160, tačiau jau kitais metais šis skaičius nesiekė 60-ies. Dar vienas pagausėjimas fiksuojamas 2014 metais, kai gauta per 70 kreipimųsi, tačiau tiek pernai, tiek užpernai šis skaičius vos viršijo 20 kreipimųsi.

Pasak D.Žalimo, esama ir objektyvių priežasčių, dėl kurių prašymų mažėja: pavyzdžiui, didžiausias bylų pikas buvo susijęs su ekonomine krize.

„Didžiulis bylų krūvis buvo tada, kada susikaupė bylos dėl laikino reguliavimo arba dėl taupymo priemonių ekonominės krizės metu. Tada Konstituciniame Teisme buvo tikrai bylų labai daug“, – kalbėjo jis.

D.Žalimas nemano, kad galimybė piliečiams teikti skundus itin užverstų Konstitucinį Teismą darbu: jo teigimu, su tuo puikiai susidoroja gerokai didesnių valstybių, tokių kaip Ukraina ar Lenkija, Konstituciniai Teismai. Ši galimybė piliečiams suteikta beveik visose Europos Šalyse.

Prie individualaus skundo klausimo rengiasi grįžti ir Seimas: 38 parlamentarai yra užregistravę Konstitucijos pataisas, kuriose siūloma įtvirtinti galimybę kiekvienam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą. Taip pat pagal siūlomas pataisas tokią galimybę turėtų Seimo kontrolieriai.

Jei šiai pataisai būtų pritarta, asmeninio skundo galimybė įsigaliotų nuo 2020 metų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.