Jau kelintus metus šventė organizuojama kartu su Mažosios Lietuvos istorijos muzijumi.
Į uostamiesčio centre esantį Skulptūrų parką atėjusiems žmonėms J.L.Vynerio paramos ir labdaros fondo atstovai iš pradžių priminė šio XIX a. viduryje Klaipėdoje gyvenusio iškilaus filantropo vardą, visuomenės labui nuveiktus jo darbus, o paskui pakvietė prie stalo pasivaišinti karšta arbata, kava ir sausainiais.
Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis pastebėjo, kad žydų bendruomenei būdinga padėti kitiems, remti nuskriaustuosius. Jis bendruomenės vardu padėkojo fondui už rodomą pagargą savo tauiečiui.
Rašytoja Nijolė Kepenienė perskaitė savo apysaką „Lapės širdis“ apie benamystę.
Mat J. L. Vyneris rūpinosi likimo nuskriaustais žmonėmis.
Apie senąsias miesto kapines, kur dabar įsikūręs skulptūrų parkas, papasakojo dizaineris Kęstutis Mickevičius, vienas iš parko sutvarkymo projekto autorių.
Klaipėdos valstybinės kolegijos Turizmo ir rekreacijos katedros studentės pakvietė į edukacinęs ekskursiją „Paukščio akimis“.
J.L.Vyneris gyvenimo saulėlydyje pribloškė miestelėnus – 1862 metais visą savo nekilnojamąjį turtą ir pinigus bankuose užrašė magistratui. Turtingas pirklys iškeliavo Anapilin prisakęs po jo mirties iš palūkanų ir toliau remti beglobius vaikus, našles, skirti stipendijas gabiems, bet neturtingiems moksleiviams, svetur mokslus kremtantiems studentams.
Dar Prūsijos valstybės laikais įkurtas ir rūpestingai valdomas J.L.Vynerio labdaros fondas veikė iki pat Antrojo pasaulinio karo. Amžininkų teigimu, filantropas pinigais nesišvaistydavo – kavinėje nesunaudotą cukrų sukdavo į popierių ir dėdavo kišenėn. Tai pastebėję žmonės vadino jį šykštuoliu.
Pedantiškai surašytame savo testamente J.L.Vyneris magistratui ir labdaros fondo tvarkytojams nurodė kasmet per jo gimtadienį sočiai pamaitinti šimtą nepasiturinčių miestelėnų – tam banke irgi buvo palikta tam tikra pinigų suma. Šis žydų kilmės pirklio priesakas irgi buvo vykdomas.
Amžininkus nustebino dar vienas J.L.Vynerio troškimas – filantropas prašė po mirties jį palaidoti ne tarp vietos žydų, o bendrose miestiečių kapinėse, kur ilsisi įvairių tautybių ir religinių konfesijų žmonių palaikai.
Vykdant paskutiniąją J.L.Vynerio valią, jo kapą senosiose Klaipėdos kapinėse, kur dabar įsikūręs Skulptūrų parkas, papuošė įspūdingas paminklas. Sovietmečiu, kai vandalai be adodairos naikino istorinį paveldą, senosios miesto kapinės su visais ten esančiais paminklais buvo nušluotos nuo žemės paviršiaus.
Tiesa, paminklą J.L.Vyneriui pavyko išgelbėti – jis ilgą laiką gulėjo istorijos muziejaus kieme, o vėliau perkeltas į žydų bendruomenei sugrąžintas kapines. Tik vėliau apsižiūrėta, kad šitaip paniekinta filantropo valia. Tada paminklas buvo atgabentas į Skulptūrų parką ir pastatytas ten, kur ilsisi J. L.Vynerio palaikai.
J.L.Vynerio priesakų vykdytojai ne tik arbata šildo uostamiesčio gyventojus. Atkurto labdaros fondo lėšomis Skulptūrų parke įrengta žaidimų aikštelė vaikams, rudenį ir pavasarį čia organizuojamos talkos, kitokie prasmingi miestiečių bendruomenę suartinantys užsiėmimai.
Klaipėdoje išliko keli po J.L.Vynerio mirties miestui paliktomis jo lėšomis pastatyti visuomeninės paskirties pastatai. Tarp jų – raudonplytis gyvenamasis namas Herkaus Manto gatvėje, kur anksčiau veikė nusigyvenusių pirklių ir našlių prieglauda. Dabar rekonstruotame pastate įsikūręs prašmatnus viešbutis su restoranu „Navalis“.
