Gali būti, kad Vasario 16-sios Aktas – ne vienintelis moderniosios Lietuvos istorijos dokumentas, kurio originalą gaubė paslaptys.
Sutiko kaip didvyrį
Penktadienį iš Vokietijos parskridęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Vilniaus oro uoste sutiktas kaip nacionalinis didvyris.
Bet istorikai neslepia, kad tai – tik pradžia. Reikės atsakyti į daugybę klausimų apie šį atrastą dokumentą, kurį žinomas istorikas Česlovas Laurinavičius pavadino „nacionaline vertybe“.
1918–1939 metų Lietuvos istorijos laikotarpį tyrinėjantis Vilniaus universiteto docentas Saulius Kaubrys sakė, jog jam, kaip ir kolegoms, kirba klausimas – kodėl krepimesi į Vokietijos vyriausybę praleistas šios šalies pavadinimas: „Lietuvos Taryba, pranešdama apie tai... vyriausybei, prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.“
Kas surašė, dar nežinia
Istorikas Raimundas Klimavičius žiniasklaidoje paskelbė nuomonę, kad dokumentas, regis, surašytas ne Lietuvos Tarybos pirmininko Jono Basanavičiaus ir ne tarybos sekretoriaus Petro Klimo ranka.
„Žinoma, į šį klausimą neturėtų būti sunku atsakyti, kai bus atlikta grafologinė ekspertizė, palyginus rašysenos pavyzdžius“, – sakė S.Kaubrys.
Labiausiai intriguoja klausimas, ar L.Mažylio rastas rankraštis yra tas pats, kuris buvo atiduotas J.Basanavičiui, o šis jį neva pametė? Tas pats, kurio po 1990-ųjų nepriklausomybės atkūrimo ieškota aviliuose, tarp senų namų sienų, tarp J.Basanavičiaus asmeninės bibliotekos namų sienų?
Vienareikšmiško atsakymo dar nėra. Tai jokiu būdu nesumenkina L.Mažylio atradimo vertės – visi 1918 metų vasario 16 dieną surašyti Lietuvos valstybės nepriklausomybę skelbiantys dokumentai yra originalai. Bet ar rankraštinis originalas buvo tik vienas – nėra tikrumo ir vargu ar tai paaiškės.
Vasario 16-osios Akto signatarų atsiminimuose Akto dokumentui kaip daiktui neteikta reikšmės, svarbiausia buvo paskelbtos idėjos turinys.
Ieškojo ten, kur reikėjo
S.Kaubrio nuomone, L.Mažylis vykusiai pasirinko ieškojimų kryptį – Vokietijos archyvus. Mat tarp istorikų būta spėjimų, kad vienas originalų galėjo būti išsiųstas į Maskvą pranešti, kad Lietuva atsiskiria nuo Rusijos imperijos ir skelbia nepriklausomybę.
„Logiškai mąstant, prašyti bolševikinės Rusijos pripažinimo nebuvo prasmės. Lietuvos Taryba matė, kad bolševikams tada svilo padai, jiems rūpėjo išsaugoti valdžią“, – pažymėjo mokslininkas.
Bolševikų vadas Vladimiras Leninas buvo paskelbęs tautų apsisprendimo teisę, teoriškai leidusią buvusios Rusijos imperijos tautoms atsiskirti ir įkurti savo nacionalines valstybes.
Pats S.Kaubrys teigė niekada neužsiėmęs Vasario 16-osios Akto paieškomis. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas ir jo aplinkybės į jo mokslinių tyrimų ratą neįėjo.
Trūko premjero parašo
Tačiau tarpukario Lietuvos istoriografijoje S.Kaubrys aptiko faktų, kad buvo suabejota tarpukariu svarbios 1928 metų Konstitucijos originalo autentiškumu. Šaršalą sukelti bandė prieštaringai vertinamas prezidento Antano Smetonos bendražygis, tapęs jo aršiu priešininku, Augustinas Voldemaras. Bet jam nepavyko.
Po 1926 metų tautininkų perversmo demokratinės-parlamentinės respublikos Konstitucija buvo panaikinta, o 1928 metais paskelbta vienpartinės valstybės su labai didelėmis prezidento galiomis Konstitucija. Ji įtvirtino A.Smetonos autoritarinį režimą.
S.Kaubrys nurodė įdomų epizodą, kurį aprašė istorikas Mindaugas Maksimatis savo knygoje „Lietuvos valstybės konstitucijų istorija (XX a. pirmoji pusė)“.
Atseit apie 1936 ar 1937 metus į tuometį ministrų kabineto sekretoriato vadovą V.Mašalaitį kreipėsi Vyriausiojo tribunolo teisėjas J.Byla ir pareikalavo pateikti 1928 metų Konstitucijos originalų rankraštį. Teisėjas veikė pagal A.Valdemaro pareiškimą, pranešusį, jog pagrindinio valstybės įstatymo dokumentas suklastotas, nes originalo tekste nėra jo, anuomet buvusio ministro pirmininko, parašo.
Kaip paaiškėjo, tuo metu A.Voldemaras buvo išvykęs į Londoną. V.Mašalaitis atsakęs, kad originalas saugomas Prezidento kanceliarijoje.
Svarbu ne dokumentas, o idėja
Atrodytų, menkavertis epizodas. Bet reikalas toks, kad 1928 metų Konstitucijos pagrindu buvo priimta 1938 metų Konstitucija. O 1990 metų kovo 11-ąją, paskelbus nepriklausomybės atkūrimą, buvo grąžinta 1938 metų Konstitucija, bet jos, kaip neatitinkančios naujo laiko sąlygų, galiojimas sustabdytas, išskyrus kelis punktus.
„Iš tiesų nesvarbu, ar buvo tas rankraštis kanceliarijoje, ar ne. 1928 metų Konstitucija buvo paskelbta spaudoje, su parašais. Jei kalbame apie 1918 metų Vasario 16-osios Aktą... Labai džiugus L.Mažylio atradimas, lenkiu galvą prieš tą žmogų. Bet istorijai kaip žinijos sričiai jis nedavė ko nors iš esmės naujo. Tarkime, daugelis Lietuvos žmonių šiandien vargu ar žino, kur saugomas Kovo 11-osios Aktas. Jis yra, jo idėjos įkūnytos, tai svarbiausia“, – sakė istorikas S.Kaubrys.
Vokietijos vyriausybė pažadėjo, kad Vasario 16-osios Akto rankraštis bus atvežtas į Lietuvą parodyti. Ar dokumentas bus visam laikui grąžintas, dar nežinia.
