Politikos apžvalgininkas, buvęs VSD vadovas (1990, 1998–2004 m.) Mečys Laurinkus kritiškai įvertino dabartinio VSD generalinio direktoriaus Dariaus Jauniškio ir AOTD vadovo Remigijaus Baltrėno pranešimus. M.Laurinkaus manymu, standartinėmis frazėmis išklotos ataskaitos visuomenei greitai nusibos ir jos nepasieks užsibrėžto tikslo. Be to, jo manymu, vertinimas apima per siaurą grėsmių lauką, neatsižvelgiama į tarptautinio terorizmo veiksnius.
Grėsmė rimta, bet bandymai juokingi
Pasak D.Jauniško, Rusijos grėsmė ne tik išliko, bet ir tapo didelė problema regione geopolitine prasme. Jis teigė, kad suaktyvėjo Rusijos veiksmai, siekiant formuoti neigiamą NATO įvaizdį, skleisti dezinformaciją, paveikti Lietuvos visuomenės nuomonę per žiniasklaidą, internetą.
Tačiau lyg prieštaraudamas sau D.Jauniškis čia pat pabrėžė, jog kol kas tokie bandymai juokingi ir itin rimtų problemų nekelia.
Buvęs VSD vadovas M.Laurinkus mano, jog grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimai turėtų būti pateikiami aiškesni, gyvesne forma, turėtų būti labiau pabrėžiama islamiškojo fundamentalizmo grėsmė.
„Grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimai grindžiami iš esmės Rusijos vidaus politikos tendencijomis. Bet vertinti išorės politiką vien vidaus politikos kriterijais nėra logiška. Pabrėžiamas Rusijos karinės galios didinimas. Taip, bet ginklavimosi varžybos stiprėja visame pasaulyje. Ką reiškia, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė Europos šalims skirti didesnį finansavimą NATO? Juk ne apie algų karininkams padidinimą kalbama, o apie ginkluotę“, – sakė M.Laurinkus.
Neįvertintas terorizmo pavojus
Jo manymu, NATO karinė galia stiprinama ne vien dėl Rusijos grėsmės, tai labiau susiję su islamiškojo terorizmo keliama grėsme.
„Karas Sirijioje nėra tik JAV ir Rusijos interesų susikirtimo zona. Ten masiškai žudomi žmonės, Sirijoje vyksta baisesni dalykai nei Ukrainoje. Geopolitinių įtampų laukas yra platesnis, nei nurodoma VSD ir AOTD ataskaitoje“, – teigė apžvalgininkas.
Buvęs VSD vadovas tikino neneigiantis fakto, kad Rusijos žvalgybiniai veiksmai Lietuvoje darosi vis intensyvesni.
„Strateginė žvalgyba, žinoma, vyksta. Yra politinė, karinė, pramoninė, kibernetinė žvalgyba, apie tai turėtų būti kalbama aiškiau, nurodant grėsmes nacionaliniam saugumui“, – įsitikinęs buvęs VSD vadovas.
Pirmadienį buvo paviešinta Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) darbuotojo, verbuojančio Lietuvos piliečius, vykstančius į Kaliningrado sritį, Sergejaus Kulešovo pavardė. Vykstantys į Karaliaučiaus sritį Lietuvos piliečiai perspėti, kad jie viena ar kita forma gali būti verbuojami, įvilioti į spąstus.
Taip pat paskelbta įtariamo Rusijos šnipo nuotrauka, tačiau nepaviešinta jo pavardė. VSD vadovas D.Jauniškis sakė, jog turi būti atsižvelgta į mandagumo taisykles, ir užsiminė, kad šnipas turėtų būti išsiųstas namo.
Šnipas be vardo ir pavardės
Iš VSD paviešintos nuotraukos matyti, kad įtariamas žvalgas lankė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) atviras paskaitas.
VSD ir AOTD vadovai atkreipė dėmesį, kad, prasidėjus Rusijos kariniams manevrams Karaliaučiaus srities ir Baltarusijos teritorijose, galimos „tyčinės ir netyčinės“ provokacijos prieš Lietuvą.
Precedento neturintys puolamosios operacijos manevrai numatomi rugsėjį. Planuojama, kad per bendras strategines pratybas dalyvaus apie 3 tūkst. Rusijos Federacijos karių ir apie 280 technikos vienetų.
Vakarų gynybos apžvalgininkai pastebėjo, kad tokia karinės technikos koncentracija, iš dviejų pusių supsianti Lietuvą (iš Karaliaučiaus srities ir Baltarusijos), – iššūkis Baltijos ir visam Rytų Europos regionui.
Ekspertai atkreipė dėmesį, kad Rusijoje užsakyta 4 tūkstančiai geležinkelio riedmenų karinei technikai gabenti, nors ankstesnių manevrų metu buvo užsakoma apie 300.
