Anot viešai paskelbtos ataskaitos, Federalinės saugumo tarnybos (FST) darbuotojas Sergejus Kulešovas aktyviai verbuoja Lietuvos piliečius, vykstančius į Karaliaučiaus sritį.
Lietuvos žvalgybos teigimu, susipažindamas jis prisistato Rusijos pasienio tarnybos pareigūnu, savivaldybės darbuotoju, Europos Sąjungos (ES) programos atstovu ar projektų koordinatoriumi, jis potencialius taikinius stebi per dvišalio bendradarbiavimo susirinkimus, ES lėšomis finansuojamų projektų konferencijas, lietuvių bendruomenės renginius.
Anot žvalgybos institucijos, Rusijos slaptosios tarnybos su Karaliaučiaus sritimi besiribojančiuose Lietuvos pasienio rajonuose siekia prasiskverbti į savivaldybes, teisėsaugos institucijas ir paveikti vietos gyventojų nuotaikas.
Rusijos šnipai kalba lietuviškai
Tradicinį grėsmių vertinimą paskelbusios Lietuvos žvalgybos institucijos – Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos – teigia, kad FST domisi visais į Rusiją vykstančiais Lietuvos gyventojais.
Slaptos informacijos neturintys lietuviai gali būti išnaudojami propagandai platinti, teritorijai ir infrastruktūrai išžvalgyti, nelegaliai gabenti per sieną krovinius, skatinti provokacijas ar neramumus, rašoma dokumente.
Anot ataskaitos, kai kurie Lietuvoje dirbantys Rusijos žvalgybos karininkai geba bendrauti lietuvių kalba, o užmezgę kontaktą nepraėjus nė kelioms valandoms apie tai informuoja Maskvoje esančius koordinatorius.
Dokumente paviešinta neįvardyto asmens nuotrauka, ja iliustruojama informacija apie Rusijos diplomatais apsimetančių žvalgybos karininkų dalyvavimą mokslinėse konferencijose ir kituose oficialiuose renginiuose.
Rusija šnipinėja Baltarusiją
Lietuvos žvalgybos teigimu, pernai išaugus įtampai regione Rusijos žvalgybos tarnybos ne tik vykdė prieš NATO ir ES interesus nukreiptą žvalgybą, bet ir šnipinėjo Baltarusiją.
Kita vertus, Rusijos veiksmai Ukrainoje ir baimė, kad panašus scenarijus pasikartos Baltarusijoje, lėmė augantį Baltarusijos KGB nepasitikėjimą Rusijos žvalgybos tarnybomis, teigiama ataskaitoje.
Dokumente nurodoma, kad pačios Baltarusijos slaptųjų tarnybų verbavimo pasienyje mastas sumažėjo, nes Lietuvos teisėsaugos institucijų pareigūnai atsižvelgė į rekomendacijas ir rečiau vyko į Baltarusiją asmeniniais tikslais.
Valstybės saugumo departamentas ir karinė žvalgyba nuo pernai kartu skelbia grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Su juo galima susipažinti VSD ir Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėse.
Perspėja dėl provokacijų
Žvalgyba perspėja, kad per rugsėjį vyksiančias Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas pasienyje gali būti surengta provokacijų, o mokymų scenarijuje bus numatytas ginkluotas konfliktas su NATO.
„Dėl gerai išplėtotų Rusijos įtakos svertų Baltarusijoje neatmestina provokacijų ar tyčinių incidentų galimybė Lietuvos ir Lenkijos pasienyje karinių mokymų „Zapad 2017“ metu“, – teigia žvalgybos institucijos.
Tai rašoma Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos paskelbtame kasmetiniame grėsmių vertinime.
Dokumente pabrėžiama, kad Lietuvai ir toliau daugiausia grėsmės kelia agresyvi Rusijos užsienio politika, jos karinių pajėgumų telkimas prie šalies sienų ir aktyvi žvalgybinė veikla.
„Zapad 2017“
Baltarusijos gynybos ministras neseniai pranešė, kad pratybose „Zapad 2017“ rugsėjo 14–20 dienomis dalyvaus 13 tūkst. karių, o jos bus gynybinio pobūdžio.
Lietuvos žvalgybos teigimu, „labai tikėtina, kad tikrasis mokymų dalyvių skaičius bus didesnis, o mokymų scenarijuje bus numatytas ginkluotas konfliktas su NATO“.
Dalis mokymų vyks greta Lietuvos sienos, į Baltarusijos teritoriją bus perdislokuota daug Rusijos karių ir kovinės technikos.
Nerimą dėl pratybų anksčiau yra išsakę ir Lenkijos pareigūnai. NATO teigia besitikinti skaidrumo ir laukianti kvietimo stebėti šiuos mokymus.
Pasirengti – viena ar dvi paros
Lietuvos žvalgybos vertinimu, šalies vakarinėje dalyje ir Karaliaučiaus krašte karines pajėgas sustiprinusi Rusija šiuo metu sugebėtų per 24–48 valandas pradėti kovos veiksmus prieš Baltijos valstybes.
Anot dokumento, Rusija raketas „Iskander“ srityje dislokuos artimiausiu metu vykdydama suplanuotą perginklavimą, bet „šį žingsnį pateiks neva kaip atsaką į NATO veiksmus“. Iki šiol „Iskander“ į Karaliaučių būdavo atvežamos pratyboms, o vėliau išvežamos.
Ataskaitos autorių teigimu, vis labiau valdžią telkiantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas agresyvią užsienio politiką vykdo siekdamas nukreipti dėmesį nuo ekonominių ir socialinių problemų.
Žvalgybos teigimu, Lietuvai grėsmę kelia ir tai, kad, nepaisant kartais įtemptų santykių, Baltarusija strategine partnere saugumo srityje laiko Rusiją, Maskva lengvatinėmis sąlygomis teikia ginkluotę Minskui.
Totorių bendruomenė – Rusijos ir užsienio musulmonų taikinys
Rusija siekia didinti įtaką Lietuvos totorių bendruomenei ir pasinaudoti ginčais dėl Lietuvos lenkų teisių, teigia žvalgybos institucijos.
Anot dokumento, Rusija labai suinteresuota, kad užsienio valstybių totorių bendruomenėms atstovautų asmenys, kurie palankiai vertina Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. Vakarai kaltina Rusiją, kad jos aneksuotame Kryme gyvenantys totoriai patiria vis didesnes represijas.
„Pastaraisiais metais Rusija siekė didinti įtaką Lietuvos totorių bendruomenei“, – rašoma Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos paskelbtame dokumente.
„Šiuo metu plėtojamos iniciatyvos silpninti kai kurių dabartinių Lietuvos totorių lyderių įtaką ir kurti naujas, alternatyvias vietos totorių organizacijas“, – teigiama ataskaitoje.
Lietuvos žvalgybos teigimu, dalis Lietuvos totorių jau seniai aktyviai dalyvauja Rusijos tėvynainių politikoje, kuria Rusija siekia didinti įtaką posovietinėje erdvėje.
2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno per 2700 totorių. Daugiau kaip pusė jų išpažįsta musulmonų sunitų tikėjimą.
Lietuvos žvalgyba teigia pernai fiksavusi nesėkmingus užsieniečių musulmonų bandymus daryti įtaką Lietuvos musulmonų bendruomenei ir keisti gyvenančių totorių islamo tradicijas.
„Totorių dominavimas musulmonų bendruomenėje ir vadovavimas jos religiniam gyvenimui ribojo radikalizacijos sklaidos Lietuvoje galimybes“, – teigiama dokumente.
Lenkų kontaktai Rusijos ambasadoje
Viešame dokumente teigiama, kad Maskvos namų Vilniuje projektas Rusijai toliau lieka kaip potencialus jos įtakos, tėvynainių politikos ir viešosios diplomatijos instrumentas. Patenkinęs Vilniaus valdžios kreipimąsi teismas šiuo metu yra panaikinęs Maskvos namų statybos leidimą.
Žvalgybos teigimu, tikėtina, kad šiemet Rusija imsis įvairių propagandinių ir neoficialių spaudimo priemonių siekdama priversti Lietuvą užtikrinti, kad būtų leista įgyvendinti šį projektą.
Anot žvalgybos institucijų, Rusija taip pat siekia pasinaudoti ginčais dėl Rytų Lietuvoje gyvenančių lenkų teisių, šios šalies diplomatai „neatsitiktinai viešai pabrėžia, kad Lietuvoje pažeidžiamos ne tik rusų, bet ir lenkų bendruomenės teisės“.
„Rusija siekia į tėvynainių politikos darbotvarkę integruoti Lietuvoje nuolat keliamus reikalavimus suteikti išskirtines teises Vilniaus krašto lenkų bendruomenei. Suteikus išskirtines teises lenkų bendruomenei, būtų sudarytos prielaidos Rusijai ir jos įtakos grupėms reikalauti tų pačių teisių ir galiausiai išskirtinio statuso rusų bendruomenėms visose Baltijos valstybėse“, – teigiama ataskaitoje.
„Šiuos Rusijos siekius patvirtina ir Rusijos ambasados Vilniuje koordinuojamų tėvynainių politinis bendradarbiavimas su Vilniaus krašto lenkų bendruomenei atstovaujančiais asmenimis“, – nurodoma dokumente. Žvalgybos institucijos nedetalizavo, kokios „išskirtinės teisės“ turimos mintyje.
Surašymo duomenimis, 2011 metais lenkai sudarė 6,6 proc., rusai – 5,8 proc. Lietuvos gyventojų.
