– Ar prisimenate pokalbį su M.Basčio jums pristatytu „Rosatom Overseas“ viceprezidentu Aleksandru Mertenu? – „Lietuvos rytas“ paklausė buvusio Seimo pirmininko, dabar „Arvi ir Ko“ viceprezidentu dirbančio V.Gedvilo.
– Tai buvo prieš trejus metus, todėl smulkmenos jau pasimiršo, bet prisimenu, kad tą dieną grįžau iš vizito Estijoje ir, kaip man būdavo įprasta, apie aštuntą valandą vakaro dar dirbau savo kabinete, kai paskambino M.Bastys ir paklausė, ar nesutikčiau priimti vieno asmens.
Jis tuo metu buvo Seimo Informacinės plėtros komiteto pirmininkas, atsakyti neigiamai negalėjau, nes su visais parlamentarais ir jų svečiais draugiškai bendraudavau, todėl ir tą sykį pasakiau: „Užeikite tuoj pat, dar esu savo kabinete.“ Tai nebuvo jokia išimtis.
Aš nė nežinojau, kas tas asmuo, kurį atveda. Tik susitikus man pristatė, kad jis – „Rosatom“ įmonės „Rosatom Overseas“ viceprezidentas ir domisi energetika.
Iš karto pasakiau, kad nesu energetikos specialistas, ir, jei nori aptarti kokius nors reikalus, tegul kreipiasi į energetikos ministrą.
Toliau nelabai buvo apie ką ir kalbėtis – pokalbis truko ne daugiau kaip 15 minučių ir buvo tik mandagumo svečiui gestas.
Jis pasidomėjo, ar statysime atominę elektrinę, bet atsakiau, kad nežinau. Ir iš tiesų dar tik buvau pradėjęs dirbti Seimo pirmininku ir nieko apie tai nežinojau.
Svečias papasakojo, jog jo bendrovė stato atomines elektrines Vengrijoje ir Suomijoje, dar remontuoja kažkokias jėgaines, bet aš nesigilindamas atsakiau, kad nesu kompetentingas tokiais klausimais. Tuo mūsų pokalbis ir baigėsi, daugiau niekada jokių kontaktų su šiuo asmeniu nebuvo.
– Tačiau šis jūsų susitikimas jau anuomet atkreipė žiniasklaidos dėmesį. Ką įtartina čia buvo galima įžvelgti?
– Šio pokalbio nesureikšminau ir jau buvau jį pamiršęs, kai po savaitės manęs kažkas paklausė, ar buvau susitikęs su rusu iš „Rosatom“.
Atsakiau, kad kalbėjausi su vienu asmeniu – neturėjau ką slėpti.
Man pasirodė, kad tai buvo tik mandagumo gestas ir iš to asmens pusės, – užėjo į Seimą ir panoro pasimatyti su jo pirmininku. Jokių mėginimų ką nors iš manęs iškvosti ar provokuojančių klausimų nesulaukiau.
Gal padariau klaidą, kad šio susitikimo neįrašiau į savo darbotvarkę, bet iš anksto nežinojau nei kad jis įvyks, nei kas ateis.
Dabar, kai jau žinau, kaip lengva iš musės dramblį padaryti, gal būčiau atsargesnis, pasiteiraučiau, ką man atveda.
– Vis dėlto ar šis susitikimas nesutrukdė jums tapti švietimo ir mokslo ministru, nes gal pasirodė įtartinas slaptą pažymą paskaičiusiai ir jūsų kandidatūrą išbrokavusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei?
– Galbūt į tą slaptą pažymą ir buvo įrašyta, kad susitikau su „Rosatom“ atstovu, bet aš galiu tik spėlioti – niekas man jos neparodė.
Turėjau teisę gauti pačią slapčiausią informaciją visą laiką, kol dirbau Seime, ir niekas tos teisės neatėmė. Taip ir nesupratau, kuo galėjau nusidėti.
Kreipiausi visur, kur tik galėjau, – ir į teismą, ir į prokuratūrą, bet nieko nepešiau. Nei sulaukiau, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nei kokių nors paaiškinimų išgirdau. Viskas kaip į sieną.
Iki šiol nežinau tos pažymos turinio. Liko tik Strasbūro teismas, bet nebenoriu su Lietuva kariauti, todėl nesikreipsiu.
– Kaip vertinate skandalą, į kurį įkliuvo M.Bastys?
– Nežinau, kas buvo parašyta net apie mane prezidentei pateiktoje pažymoje, juo labiau nežinau, kas rašoma apie M.Bastį. Man aišku tik viena: minimas susitikimas su manimi – nevertas dėmesio, o ar yra ten kokių nors rimtų dalykų, tegul aiškinasi Seimas.
Skaičiau, kad M.Bastys esą bendraudavo su vienu nusikalstamo pasaulio atstovu, bet girdėjau, jog jie kilę iš to paties kaimo, be to, šis asmuo nėra teistas, užsiima verslu. Ar čia didelis kriminalas, jei kartais susitikę persimesdavo kokiu žodžiu?
Dar rašoma, kad M.Bastys susitikdavo su Rusijos televizijos žurnalistu Ernestu Mackevičiumi. Jei ką nors nukreiptą prieš Lietuvą aptardavo, tuomet viskas aišku, bet jei tik mandagiai pasišnekėdavo kokiame viešame renginyje, ar dėl to jau reikia kalti žmogų prie kryžiaus?
– Kaip gali apsiginti politikas, mušamas slaptomis pažymomis?
– Nieko padaryti negali. Viską lems politinis sprendimas – kaip Seimas balsuos, taip ir bus. Gali ir kaltą asmenį išteisinti, ir iš nekalto atimti mandatą.
Ir nežinosi už ką, kaip ir aš nežinau, kodėl netikau į švietimo ir mokslo ministrus.
