Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų deparatamentas kaip ir kasmet paviešino grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą už praėjusius metus. Be informacijos apie Rusijos šnipus ir daromą įtaką kai kurioms Lietuvos etninėms grupėms, saugumiečiai kalba apie tai, kad Lietuvos vakarinėje dalyje ir Karaliaučiaus krašte karines pajėgas sustiprinusi Rusija galėtų per 24-48 valandas pradėti kovos veiksmus prieš Baltijos valstybes.
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė ir kalbėjosi su V.Baku, kuris teigė: „Rusijos politinio režimo strategija – daryti įtaką politiniams sprendimams. Tai – sukurti tokią situaciją, kad Rusijos politinis režimas galėtų daryti teisioginę įtaką politiniams sprendimams tiek Europos Sąjungos, tiek valstybių lygiu.“
- Pone Bakai, kuo ši ataskaita iš esmės skiriasi nuo ankstesniųjų? Ar tų realių grėsmių padaugėjo?
– Žvalgybos, ko gero, antrą kartą yra pateikusios viešą grėsmių vertinimą. Iki to laiko tokios tradicijos nebuvo. Apskritai žvalgybos visoje Europoje eina tuo keliu – informuoti visuomenę, ją labiau įtraukti į sprendimų priėmimą. Jos pateikia grėsmių vertinimą. Kalbant apie kontekstą, lyginant su praėjusiais metais – mes iki šiol neturėjome sistemų prie savo sienų, kurios sugeba naikinti taikinius 2 tūkst. kilometrų spinduliu. Kalbu apie A2/AD sistemas, kurios yra Kaliningrado srityje.
Be to, turime tokių požymių, kad telkiamos didelės pajėgos „Zapad“ pratyboms. Kita vertus, mes niekada neturėjome situacijos, kad stipriausios pasaulio organizacijos kariai būtų mūsų žemėje. Vargu, ar būtų galima teigti, kad 4 tūkst. NATO karių Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje būtų dislokuojami šiaip sau. Tos grėsmės suvokiamos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje NATO. Jei pažiūrėsime politikų komunikaciją apie tas grėsmes, informacija buvo jau praėjusiais metais. Ji tik dabar paviešinama.
Komunikacija labai aiški – įtampa tarp Rusijos ir NATO, konflikto eskalacija yra didžiausia nuo Šaltojo karo laikų. Sunku įsivaizduoti, kad susidursime su karine agresija, konvenciniu karu, nes NATO pajėgos yra kokius 20 kartų stipresnės už Rusijos pajėgas, o tai, ko gero, pačiam Rusijos režimui būtų savižudybė. Bet konfliktų eskalacija, kitokio pobūdžio veiksmai, hibridinis karas, de facto vyksta. Tai – informacinės atakos ir jų intensyvumas.
- Tie patys šnipai?
– Žvalgybų veikla yra labai aktyvi Baltijos šalyse.
- VSD kalba apie konkrečius asmenis, viešina galimų Rusijos šnipų nuotraukas, veikiančių Lietuvoje. Jie kalba, kad žvalgybos karininkai net lietuviškai kalba. Ar jie bendrauja su politikais ar valstybės tarnautojais?
– Dviejų savaičių laikotarpyje abi žvalgybos NSGK pristatys slaptas ataskaitas, kuriose bus grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas. Daugiau, nei yra, pasakyti negaliu. Prisiminkime prezidentės pasakymą prieš porą savaičių, kai vyko susitikimas, kad į Lietuvos politinę sistemą taip pat vyksta tam tikra intervencija. Kalbu apie finansavimą, siekį daryti politinę įtaką. Galų gale, matome siekį daryti politinę įtaką Prancūzijoje, Juodkalnijoje, Vokietijoje.
- Kai kuriuos Seimo narius, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija, tikrina VSD. Ataskaita apie Seimo narį Mindaugą Bastį jau buvo paviešinta. Ar gali būti daugiau tokios informacijos apie kitus Seimo narius, kad jie bendrauja, bendradarbiauja su įtartinais asmenimis, susijusiais su Rusija?
– Rusijos politinio režimo strategija yra daryti įtaką politiniams sprendimams – sukurti tokią situaciją, kad Rusijos politinis režimas galėtų daryti tiesioginę įtaką politiniams sprendimams tiek Europos Sąjungos lygiu, tiek atskirų valstybių lygiu. Iš požymių ir informacijos, kurią VSD pateikė apie M.Bastį, be to, jei pažiūrėtume 2012-2013 m. spaudos monitoringą, pamatysime, kad Rusija turi ir turėjo milžinišką interesą daryti įtaką ar dalyvauti strateginiuose ūkio sektoriuose.
Tai yra energetika, žiniasklaida. Praėjusiais metais turėjome situaciją su informacinėmis technologijomis. Tokio lygio sprendimus dėl ūkio sektorių, kurie turi strateginę reikšmę mūsų valstybei, priima politikai.
- Jūsų komitetas turės pateikti išvadą, kuri po to bus perduota apkaltos komisijai ir bus sprendžiama, ar M.Basčiui yra pagrindo pradėti apkaltą. Iš tos informacijos, kurią turite, ar M.Bastys yra lojalus Lietuvos valstybei?
– Jei pasakysiu savo vertinimą, tai nebus profesionalu. Į tą klausimą kažkuria prasme atsakė VSD. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, Konstitucinio Teismo nutarimą, leidimai dirbti su slapta, valstybės paslaptį sudarančia informacija, išduodami tiems asmenims, kurio patikimumu ir lojalumu valstybei nekyla abejonių. Jei jos kyla, leidimo rekomenduojama neišduoti.
- Jūsų manymu, M.Bastys gali toliau eiti Seimo nario pareigas?
– Tai yra politinis vertinimas ir tokį sprendimą priims Seimas. Galiu pasakyti tik savo nuomonę, kad jis nelaukė Seimo pirmininko sprendimo, teismui neskundė VSD sprendimo, jis atsistatydino iš Seimo vicepirmininko pareigų. Matyt, tai daug ką pasako.
- Jūsų manymu, jis pats atsakė į tą klausimą, ar galima juo pasitikėti?
– Po tų įvykių, žvalgybų veiklos, diskusijų ir M.Basčio veiksmų, pats M.Bastys vargu ar turi galimybių prieiti prie įslaptintos informacijos ar svarbių sprendimų. Nors, reikia pasakyti, kad M. Bastys, vertinant jo veiklą, turėjo didelę įtaką aukščiausiems valstybės vadovams. Galiu iš patirties pasakyti, kad nėra lengva paskambinti Seimo pirmininkui, premjerui ir pasakyti: „Žinot, vakare priimkit mane.“
Gal mano patirtis dar nedidelė, bet nemanau, kad taip greitai kas nors priimtų. Nekalbu apie paprastus Seimo narius, ne komitetų vadovus. Tai daryti tikrai nėra paprasta. Reiškia, šis žmogus turėjo kažkokią įtaką, kad Seimo pirmininkas, net būdamas išvykęs, kėlė telefoną, sutarė dėl vakaro. Įtaka tuo metu buvo ir panašu, kad ji yra dabar. Bet, matyt, jo sprendimo galios yra gerokai apribotos iki tyrimo išvadų. Galbūt išvados ir išteisins M.Bastį.
- Jūs sakote, kad VSD teisingai elgiasi, paviešindamas grėsmes, kad visuomenė žinotų situaciją. Normalu ir nėra blogai visiems žinoti, kas aplinkui darosi ir ko galima tikėtis iš Rytų kaimyno, bet kaip į tokias žinutes reaguoja užsienio investuotojai?
– Parlamentui yra didžiulė užduotis, mes apie tai kalbamės. Mes, ekspertai ir užsienio investuotojai, puikiai žinome, kad 10-15 metų konflikto eskalacija neišnyks. Rusų tikslas ir yra stabdyti valstybių pažangą įvairiais būdais. Mums reikia surasti sprendimus, kaip toje aplinkoje kurti savo valstybę, pritraukti investicijas. Dabar mūsų pastangos yra nukreiptos į parlamentinę diplomatiją, karinės diplomatijos stiprinimą, kad mūsų sąjungininkų pajėgos čia būtų ne laikinai, o nuolat.
Mes esame girdimi, darome namų darbus ir tam argumentų turime. Antra, labai svarbu spręsti socialines problemas. Dabar apie jas labai daug kalbama. Mūsų uždavinys yra mažinti atskirtį ir didinti atsparumą. Mes nesame ukrainiečiai, lietuviai yra be galo patriotiški žmonės. Tai atskleidžia tyrimai. Mūsų šauktinių komplektavimas rodo, kad turime daugiau norinčių nei galime priimti.
Tų sprendimų yra, bet tai nereiškia, kad mes turime tylėti. Esu perskaitęs visus ankstesnius vertinimus ir manau, kad neteisinga žmonėms nekalbėti. Iš tiesų bendromis jėgomis, kai adekvačiai matai situaciją, vertini, mes telkiamės. Dabar saugumo srityje susitelkėme ir praktiškai gali pakelta galva važiuoti į didžiąsias Europos, NATO sostines, JAV. Lietuva, Latvija ir Estija jau rodomos, kaip pavyzdys, kurios vykdo įsipareigojimus. Tik kalbėdami, atskleisdami, galime surasti geriausius sprendimus.
- Pateiksiu jums kitą pavyzdį – estų, kurie turi didesnę problemą, jei kalbėtume apie tėvynainius, per kuriuos Rusija daro įtaką. Rusakalbių ten yra daugiau, jie turi Narvos miestelį, kuris yra Rusijos pašonėje ir, kaip teigiama, yra labai mylimas V.Putino. Bet ten nėra kalbama apie didžiules grėsmes, jie į šį dalyką pakankamai ramiai reaguoja ir, kaip žinia, investicijos į Estiją plaukia. Gal nereikia specialių sprendimų, gal tiesiog nereikia gąsdinti?
– Nežinau, kas yra gąsdinimas. Patikėkit manim, aš puikiai bendrauju su Estijos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovu. Ten apie „Zapad“ pratybas dar daugiau kalbama negu Lietuvoje, bent jau taip buvo metų pradžioje. Ten tikrai atveriama visuomenei, ji informuojama apie visas grėsmes. Gal Lietuvai yra savotiškas informacinis šokas, nes mes mažiau apie tai anksčiau kalbėjome – apie grėsmes arba jas labiau politizuodavome, mūsų žvalgybos buvo šiek tiek uždaresnės, apie tai kalbėjo politikai.
- Ir žvalgybos buvo nuolatos kaltinamos politikavimu.
– Taip, bet jos mažiau apie tai kalbėdavo, dėl to visuomenei buvo sunkiau priimti. Dabar turime profesionalus, mūsų žvalgybos labai vertinamos Vakaruose. Neseniai grįžom iš Jungtinės Karalystės, tai jų gynybos komitetų vadovai, šešėlinė ministrė pasakė, kad jūs esate šio regiono ekspertai. Ir šiandien buvau su ambasadore susitikęs – didžiausios pagyros mūsų žvalgybos institucijoms.
- Grėsmių vertinime teigiama, kad „suteikus išskirtines teises lenkų bendruomenei, būtų sudarytos prielaidos Rusijai ir jos įtakos grupėms reikalauti tų pačių teisių ir galiausiai išskirtinio statuso rusų bendruomenėms visose Baltijos valstybėse“. Kai kurie politikos ekspertai sako, kad VSD nepagrįstai įsitraukė į politines diskusijas, kai perspėjo dėl išskirtinių teisių suteikimo Lietuvos lenkams. Ką manote apie tai?
– Šios ataskaitos projektas buvo derinamas su Vyriausybe ir visomis pagrindinėmis valdžios institucijomis ar atstovais. Kalbant apie lenkus, tai, kad mūsų santykiai su Lenkija dabar, švelniai tariant, yra ne kokie, mes jokiame lygyje neturime diskusijos – nei Seimo, nei Vyriausybės, tik kariniame lygmenyje, mums daro daug problemų. Mums labai svarbu kuo greičiau išspręsti santykius su Lenkija, kurie yra mirties taške. Reikia sėsti ir kalbėtis.
- O lenkų teisės Lietuvoje galėtų būti pagrindu ir rusams reikalauti savo teisių?
– Hibridinio, informacinio karo sąlygomis, kuriomis gyvename, kartais šnekam taip, kaip norima strategams. Esmė yra išnaudoti įvairias tarpusavio santykių, įtampų, neišspręstų konfliktų ar informacijos ribojimo silpnybes ir tokiu būdu eskaluoti įtampas ir problemas. Aš nesu Užsienio reikalų komiteto atstovas, bet matau, kad dabartinė situacija, kai santykiai yra įšaldyti, kai nesprendžiamos elementarios problemos, trukdo tolimesnei pažangai, kalbu apie karinį bendradarbiavimą. Mes turime bendrus planus, lenkai turi amerikiečiu dalinius, jie yra valstybė, aiškiai girdima Europos Sąjungoje. Mums labai reikia, kad mes visi kalbėtume viena kalba ir kad spragų, į kurias galima kalti pleištus, būtų mažiau.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18 val. 40 min. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
