Jei norite tvarkingai atsikratyti stiklainių, duženų, makulatūros ir už tai gauti vieną kitą centą, bet kurioje dar veikiančioje Lietuvos taros supirktuvėje privalote pateikti asmens dokumentą, kurio duomenys atsidurs specialiame žurnale. Ten surašomi vardas, pavardė, adresas.
Tokią sveiku protu sunkiai suvokiamą tvarką nuo šių metų sausio 1-osios įvedė buvęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, kuris papildė dar 2011-aisiais pasirašytą savo pirmtako Gedimino Kazlausko įsakymą.
Užpuolė taros supirkėją
Antrinių žaliavų supirkimu užsiimantys verslininkai iš anksto įspėjo, kad šis įsakymas sukels sumaištį, todėl kai kurie buvo sustabdę veiklą ir ją atnaujino tik kovo pradžioje.
„Po Naujųjų metų mėnesį nedirbome, nes bijojome, kad žmonės piktinsis ir kaltins mus dėl tokių nesąmonių. Taip ir nutiko.
Kauno rajone, Garliavoje, buvo užpulta taros supirkėja, teko net kviesti policininkus“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo bendrovės „Ekstara“ direktorius Arūnas Staškauskas.
Be policijos nepavyko išsiversti ir Vilniuje – kelis tuščius vyno butelius atnešęs senyvo amžiaus vyras pasipiktino, kad iš jo reikalaujama asmens dokumento, ir pasiskundė įstatymo sargams.
Bet paaiškėjo, kad supirkėjai elgėsi teisėtai – pagal jiems primestas taisykles.
Maldavimai nepadėjo
Nutaręs atlikti eksperimentą „Lietuvos ryto“ žurnalistas, nešinas dviem užsienio šalyse pirktais (be užstato ženklo) mineralinio vandens buteliais ir stiklainiu, patraukė į vadinamosios nedepozitinės taros supirktuvę „Eko taškas“, esančią Vilniaus Naujininkų rajone.
Galbūt į žmones be dokumentų čia vis dėlto bus pažvelgta atlaidžiau?
Nieko panašaus. Vos išdėliojus negausų stiklinį laimikį ant svarstyklių, supirktuvės darbuotoja iškart paprašė asmens dokumento.
Teko suvaidinti nustebusį: neva pakelėje radau besimėtančius butelius ir stiklainį, tausoju gamtą, be to, dar ir kelių centų duonai stinga, tad nejaugi neįmanoma priimti tų atliekų be paso ar asmens tapatybės kortelės.
Supirkėja užjaučiamai atsiduso ir parodė ant sienos iškabintą Aplinkos ministerijos nutarimą.
„Arba galite palaukti Grigorjevo ir Smirnovo.
Jie dažnai ateina, turi pasus – padės jums priduoti“, – patarė moteris.
Paaiškino, kad Grigorjevas ir Smirnovas yra Naujininkų benamiai, tačiau neeiliniai: jie turi asmens dokumentus ir tarpininkauja likimo draugams, kurie sumedžioja vadinamosios nedepozitinės taros ar makulatūros, bet dėl keistos tvarkos negali jų parduoti.
Bet Grigorjevo ir Smirnovo tą dieną sulaukti nepavyko nei žurnalistui, nei Naujininkų gyventojai, kuri atėjo su pilnu krepšiu apdužusių stiklainių.
„Norėjau aptvarkyti namus Velykoms artėjant, išnešti šlamštą. Net nepagalvojau, kad reikia pasiimti pasą, – juk ne sprogmenis priduodu!“ – piktinosi tvarkingai atrodanti vidutinio amžiaus vilnietė.
Viską tenka surašyti
Kitas žurnalisto kelionės tikslas – „Eko taško“ antrinių žaliavų supirktuvė Žirmūnuose, bene populiariausia tokios paskirties įstaiga Vilniuje.
Čia jau pateikiau tapatybės kortelę padavęs butelius ir stiklainį.
Supirkėja užrašė dokumento numerį, vardą ir pavardę, adresą. Pasvėrė butelius ir ištiesė 5 centus.
Jausmas buvo toks, tarsi būčiau atlikęs valstybinės reikšmės pilietinę pareigą. Pavyzdžiui, atidavęs senelio daržinėje rastą kulkosvaidį į Ginklų fondą.
O supirktuvės darbuotoja Svetlana Apolevič pasiguodė, kad tokia naujovė jai užkrovė sunkią naštą: „Įsivaizduokite, kiekvieną žaliavos pridavėją turiu registruoti, gaištu laiką, žmonės niurzga. Bijo rodyti dokumentą, nesako adresų.
Ypač baiminasi pensininkai – atseit sukčiai nužiūrės įrašus, ateis apvogti.“
Per dieną S.Apolevič aptarnauja apie 70 klientų, užpildo 3–4 registracijos žurnalo lapus.
Girtuokliui pasisekė
Prie supirktuvės lūkuriavusi Žirmūnuose gyvenanti 74 metų pensininkė Bronislava pasakojo norėjusi išvalyti sandėliuką – išnešti per daugelį metų susikaupusius stiklainius.
Bet saugumo sumetimais dokumentų namuose ji nelaiko – jie padėti pas sūnų, kad kokie nors sukčiai neišviliotų asmens duomenų.
„Tų stiklainių dėl to ir nepriėmė. Tuščia jų, atidaviau vietiniam girtuokliui.
Negi važiuosiu į kitą Vilniaus galą pasiimti paso“, – numojo ranka vilnietė.
Paaiškinimų taip ir negavo
Antrinių žaliavų supirkimo punktus valdančios bendrovės „Ekstara“ generalinis direktorius A.Staškauskas neslėpė, jog biurokratiniai potvarkiai smogė ne svaigalų mėgėjams, o skurstantiems pensininkams.
Mat mėlynanosių „verslo centrai“ esą jau persikėlė prie taromatų, į kuriuos keliauja užstato sistemos ženklu pažymėta tara.
Vis dėlto kodėl nustatyta tokia iš pažiūros daugiau nei keista tvarka? Kokia iš to nauda?
A.Staškauskas teigė, kad Aplinkos ministerijos valdininkai į tokius jo klausimus nieko neatsakė ir iki šiol nieko nepaaiškino.
„Mes stebimės Rusijos ir Baltarusijos policine santvarka, bet ir Lietuvoje tuoj nebegalėsime nė žingsnio žengti neturėdami kišenėje paso“, – pečiais gūžčiojo „Ekstaros“ vadovas.
A.Staškauskas neslėpė, kad biurokratinių potvarkių smaugiamas antrinių žaliavų surinkimo verslas jau atsidūrė ties kritine žlugimo riba.
O kur reikės dėti šias atliekas, kai neliks supirkėjų? Vienintelis kelias – sąvartynas.
Beje, Aplinkos ministerija jau daugelį metų gauna pylos iš Briuselio ir gamtos tausotojų už tai, kad dėl netvarkingos sistemos per daug atliekų gabenama į sąvartynus.
Įsakymas įsigaliojo po šešerių metų
Petras Vileikis
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų projektų valdymo skyriaus vedėjas
„Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklės buvo patvirtintos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu.
Taisyklėse nurodyta, kad paimdamas atliekas atliekų tvarkytojas nurašo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, jei atliekos gautos iš fizinio asmens, vykdančio individualią veiklą.
Reikalaujama tokio dokumento, pagal kurį galima nustatyti asmens tapatybę ir kuriame yra nuo pašalinio poveikio apsaugota nuotrauka, asmens kodas arba gimimo data, asmens vardas ir pavardė, jei atliekos gautos iš gyventojo.
Nuo 2017 m. sausio 1 dienos gyventojas, norintis priduoti atliekas atliekų tvarkytojui, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Viena priežasčių, dėl kurių atsirado šis reikalavimas, – siekis, kad savivaldybių įrengta atliekų tvarkymo infrastruktūra, skirta tik gyventojams nemokamai priduoti atliekas, naudotųsi tik jie. Nes pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų, kai atliekas atveža juridiniai asmenys ir taip išvengia mokesčių už atliekų tvarkymą.
Kitas svarbus tikslas – skaidrinti atliekų tvarkymo sistemą užkertant kelią atliekų tvarkytojams nurodyti didesnius sutvarkytų atliekų kiekius, negu tai padaroma realiai, o už tuos nurodytus didesnius kiekius išrašius atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus gauti pajamas, nors iš tikrųjų tos atliekos galbūt net nebuvo surinktos.
Jei aplinkos apsaugos inspektoriui kiltų įtarimas, kad iš žmogaus priimtas įtartinai didelis kiekis atliekų, jis galėtų susisiekti su tuo asmeniu ir patikrinti, ar jis tikrai pristatė tą kiekį konkrečiam tvarkytojui.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. pradės veikti bendra gaminių pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema, kurią šiuo metu kuria Aplinkos ministerija. Atliekas pristatęs gyventojas bus fiksuojamas elektroniniame atliekų apskaitos žurnale, o ne popieriniame, kaip dabar daro didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės operatoriai.“
