Balandžio pirmąjį sekmadienį visose Lietuvos bažnyčiose buvo skaitomas Lietuvos vyskupų kreipimasis, pirmąkart raginantis melstis už seksualinės prievartos aukas, ypač vaikus ir jaunimą, kurie patyrė lytinį smurtą.
Daugeliui tikinčiųjų tai buvo netikėta – meldžiantis už lytinės prievartos aukas buvo prašoma Viešpaties pasigailėti ir tų, kurie Bažnyčioje vykdė seksualinę prievartą.
Pamokslas nustebino
Tačiau sausakimšoje Šv.Petro ir Povilo bažnyčioje Vilniuje sekmadienio rytą atėję į mišias žmonės tikrai nesitikėjo tokio atviro kunigo pamokslo.
Bažnyčios rezidentas kunigas Kęstutis Ralys tikinčiųjų bendruomenei atvirai pasakojo, ką patyrė, kai seminarijoje studijavęs klierikas pasikvietė jį, 12 metų klapčiuką, su kitais paaugliais į kleboniją.
Dvasininkas žaidė su berniukais šaškėmis, domino, pasiūlė parūkyti cigarečių „Kosmosas“, o naktį prisėlinęs lytiškai išnaudojo.
K.Ralys per pamokslą prisiminė ir po to buvusius įvykius – kaip nedrįso papasakoti motinai apie patirtą lytinę prievartą, ką jautė, kai išgirdo, jog juo pasinaudojęs seminaristas įšventintas į kunigus ir dirba Baltarusijoje, kaip kreipėsi į Bažnyčios vadovus ir papasakojo apie patirtą skriaudą.
Matė nuleistas akis
Socialinių mokslų daktaras, Edukologijos universiteto profesorius kunigas K.Ralys apie savo patirtą skriaudą pernai yra atvirai papasakojęs „Lietuvos rytui“.
Apie tai K.Ralys kalba ir prestižiniu „Oskaru“ (geriausias filmas, geriausias scenarijus) du kartus apdovanotame JAV kūrėjų filme „Sensacija“. Tarp filme rodomų kunigų pedofilijos aukų nuotraukų – ir lietuvio veidas bei trumpas pasakojimas.
Tačiau kunigo atsivėrimas bažnyčioje per pamokslą buvo netikėtas daugeliui dvasininkų ir tikinčiųjų.
– Ar po pamokslo praėjusį sekmadienį sulaukėte atsiliepimų? Kaip reagavo tikintieji per pamokslą? – „Lietuvos rytas“ paklausė K.Ralio.
– Kalbėdamas mačiau nuleistas žmonių akis. Po pamokslo niekas nepriėjo, niekas nekalbėjo ir niekas nieko neklausė.
– Ar derinote savo pamokslo turinį su Bažnyčios vadovais?
– Pamokslų nereikia derinti. Lietuvos vyskupų konferencija buvo priėmusi sprendimą penktąjį gavėnios sekmadienį aukoti mišias už pedofilijos aukas.
Manyčiau, kad tai įvyko dėl mano paskelbtos informacijos apie patirtą lytinę prievartą. Tad Lietuvos vyskupai buvo priversti reaguoti.
– Gal jūsų atsivėrimas bažnyčioje daugeliui tikinčiųjų buvo netikėtas?
– Kodėl apie tai nekalbėti? Jei besigydantis alkoholikas ar narkomanas slepia savo priklausomybę – netrukus ateina mirtis.
Žmogus turi nebijoti pasisakyti: aš turiu problemą, man skauda.
Kai žmogui skauda – jis eina pas gydytoją. O dvasininkas gali atsiverti tai bendruomenei, kuriai tarnauja.
Lankydamasis JAV įsitikinau, kad tokie vieši pasakojimai padeda pasveikti visai bendruomenei.
Vienos vyskupijos kunigas, kuris turėjo dėl to problemų, nušoko nuo vargonų ir užsimušė. Jis širdyje jautė didelę skriaudą, nuodėmę, o pasakyti neturėjo kam.
– Kas jums padėjo pasveikti po vaikystėje patirtos traumos?
– Viešumas. Mano kunigystė ėjo tolygiai su žurnalistika.
1978–1984 metais bendradarbiavau su „Mokslu ir gyvenimu“, „Kooperatininku“. Todėl šiandien nebijau kalbėti.
– Kodėl tapote kunigu, jeigu patyrėte skriaudą iš dvasininko?
– Tuo metu buvo didelis pasipriešinimas Bažnyčiai iš valstybės. Mūsų, klapčiukų, Kelmėje buvo gal 20.
Bendravimas buvo tikrai gražus. Po mišių susirinkdavome valgykloje, kokį kotletą kartu suvalgydavome.
O lytinį išnaudojimą siejau ne su visa Bažnyčia, o tik su vienu asmeniu. Nors po to buvo ne vienas asmuo, kuris bandydavo tai pakartoti.
– Sakoma, kad seksualinio išnaudojimo skandalai ritasi per pasaulį dėl to, kad užaugo žmonės, kurie seksualinės revoliucijos metu buvo išnaudojami. Lietuvoje seksualinės revoliucijos esą nebuvo, todėl ir aukų neturėtų būti daug. Ar sutinkate su tuo?
– Seksualinė revoliucija buvo ir Lietuvoje – bet kunigai tuo metu bijojo KGB.
Jei KGB sužinodavo, kad kunigas turi pedofilijos problemų, tokį bandydavo iš karto užverbuoti. Kunigai nerizikuodavo.
Lietuvoje kunigų pedofilijos aukų skaičius mažas ne tik dėl seksualinės revoliucijos, bet ir dėl to, kad tokių bylų tyrimas kontroliuojamas.
Lietuva maža valstybė, žmonės konservatyvūs. Baimės jausmas didelis.
Be to, Vakarų pasaulyje iš karto į tokius pareiškimus atkreipia dėmesį civilinė valdžia, o Lietuva yra tokia valstybė, kurioje niekam tai nerūpi.
– Bet juk Lietuvoje pedofilija yra nusikaltimas, už tai baudžiama.
– Taip, nusikaltimas, bet mušti vaikus irgi nusikaltimas, o kiek Lietuvoje mušamų vaikų?
– Ar, jūsų manymu, pedofilija Lietuvoje labai paplitusi?
– Negaliu išduoti žmonių, kurie man prisipažįsta atlikdami išpažintį.
Bet galiu kalbėti apie pedofilijos mastą. Mano duomenimis, mastas nėra katastrofiškas.
Manyčiau, dėl to, jog Lietuvoje didelė emigracija.
Liko tik senukai – nebėra kam prievartauti.
Kunigai irgi keičiasi. Dvasininkai šiuo metu labai aktyviai dalyvauja vaikų stovyklose – būtina pasirūpinti, kad kunigai nebūtų palikti vieni su vaikais.
Mane jaudina kita problema: pastaruoju metu tarsi maras prasidėjo jaunų kunigų mirtys, o diagnozių niekas neskelbia.
Mano manymu, tokie dalykai turėtų būti viešinami.
Bent mes, kunigai, turėtume tai žinoti. Gal jie turėjo kokią priklausomybę?
Pagal užsienio mokslinius tyrimus, kuriuos man tenka studijuoti, pirmiausia tiems žmonėms reikia suteikti pagalbą. Dvasinę pagalbą.
Pas mus psichologai visiškai nėra tam pasiruošę. Pas vieną teko būti – jis man pasakė: „Žinai, tėveli, tu mus gali gydyti, o ne mes jus.“
Įdėjo daug pastangų
Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius kunigas Kęstutis Smilgevičius sakė, kad raginimas melstis už seksualinių nusikaltimų aukas kilo pirmiausia dėl nusikaltimų, kurie buvo atskleisti pačioje Bažnyčioje, tačiau vėliau malda buvo išplėsta – ir už visas įtrauktas į prostituciją aukas.
Maldos už seksualinės prievartos aukas dienos popiežiaus Pranciškaus iniciatyva yra minimos kiekvienoje šalyje, bet data pasirenkama laisvai.
Ši sekmadienio malda buvo neįprasta – paprastai vyskupai ragina melstis, tačiau šį kartą malda buvo labai konkreti, nes vardijami tie, kurie yra sužeisti.
„Lietuvos bažnyčia įdėjo daug pastangų, kad atspindėtų visas realybės sritis“, – sakė K.Smilgevičius.
Po mišių sekmadienį prie K.Smilgevičiaus priėjo moteris ir su ašaromis akyse dėkojo už tokią maldą.
Vyskupų konferencija gavo daug padėkų, žmonės palankiai priėmė vyskupų kreipimąsi melstis už lytinės prievartos aukas.
Būtinas sveikas protas
Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius K.Smilgevičius negirdėjęs apie kunigo K.Ralio pamokslą ir negalįs komentuoti šio išskirtinio įvykio, tačiau paaiškino, kad kunigo pamokslui taikomi tam tikri reikalavimai, kurių svarbiausias – sveikas protas.
Kaip Bažnyčia vertina kunigų atsivėrimą per pamokslą?
„Išpažintys būna privačios ir slaptos, kiekvienas pareiškimas turi būti ne tik garsus, bet ir teisingas“, – diplomatiškai sakė K.Smilgevičius.
Prievarta – internatuose
Prieš metus po K.Ralio istorijos paviešinimo arkivyskupas Gintaras Grušas paragino ir kitus nukentėjusius nuo kunigų pedofilijos kreiptis į kurijas.
Tačiau Vyskupų konferencija neturi žinių, kiek šiuo metu Lietuvoje tiriama kunigų pedofilijos bylų, nes jas tiria vyskupijos. Vis dėlto pagal tuos atgarsius, kurie pasiekia, – tokioms byloms suskaičiuoti užtektų vienos rankos pirštų.
„Galbūt tokios istorijos dar išnirs“, – sakė K.Smilgevičius.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos bažnyčia niekada neužsidarė nuo kunigų pedofilijos problemos. Tačiau Lietuvoje tokių skaudžių istorijų daug mažiau nei kitose šalyse.
K.Smilgevičius tai aiškina tuo, kad Lietuvoje nebuvo uždarų internatinių mokyklų.
Visi vaikų internatai buvo valstybiniai. O tokie dvasininkų nusikaltimai užsienyje dažniausiai buvo vykdomi būtent privačiose internatinėse mokyklose.
