Akivaizdus pavyzdys – VSD visuomenei pateiktas grėsmių valstybei vertinimas. Net iš nakties patalo staiga pakeltam Lietuvos piliečiui aišku, kas yra didžiausia mūsų valstybės grėsmė. Rusija. Kodėl?
Todėl, kad Rusija, okupavusi Krymą ir palaikanti separatistus Donecke ir Luhanske, kelia įtampą dideliame regione, didina karines pajėgas netoli Lietuvos, Latvijos ir Estijos sienų, militarizuoja ir taip jau militarizuotą Kaliningradą, rengia bauginančias karines pratybas „Zapad“, jau nekalbant apie nepertraukiamo informacinio karo frontą.
Nors Rusija savo veiksmams taip pat turi paaiškinimus, „grėsmių vertinime“ jie neminimi. Laikomasi nuostatos, kad tokio žanro kūrinyje, kurį visuomenei pateikė VSD, nėra taikomas principas – audiatur et altera pars (išklausyk ir kitą pusę).
Vienas žinomas Lietuvos politikas yra taip sakęs: tai, kas vyksta Ukrainoje, nėra analizės objektas, nes yra karas. Kare reikia pasirinkti, su kuo tu. Ir viskas. Paanalizuosim po karo.
Lietuva yra pasirinkusi fronto pusę, yra už vientisą ir vakarietišką Ukrainą, todėl neketina leistis į agresoriaus iš kišenės traukiamų argumentų svarstybas. Kadangi Rusija tebetęsia karą Ukrainoje, Rusija yra didėjanti grėsmė ir Lietuvai. Taškas.
Manau, argumentacija dėl grėsmių Lietuvai vertinimo nesikeis ir kitų metų VSD ataskaitoje, o gal ir dar kitų. Nebent naujas Lietuvos prezidentas paprašytų įtikinamesnio vertinimo. Nors abejoju, kad toks atsiras.
Vis dėlto, kol dar negrįžo „neklystančios partijos ir vyriausybės laikai“, laisvo apžvalgininko teisėmis noriu suabejoti pateiktu grėsmių vertinimu. Iš to, kas vyksta Ukrainoje, tiesiogiai neseka, jog tai galėtų pasikartoti ir Lietuvoje. Be Ukrainos Rusija nepajėgi įgyvendinti Eurazijos vizijos ir dėl šios galimybės, kaip matoma, kovos agresyviai.
Tuo metu Lietuvos traukinys, kaip ir Latvijos su Estija, iš Rusijos įtakos zonos jau seniai ir toli nuvažiavęs. Ką laimėtų Rusija karine jėga bent grybštelėjusi bet kurią Baltijos valstybę, NATO narę? Nieko, išskyrus galingos sistemos, NATO, atsaką, penkių šimtų milijonų Europos gyventojų isterišką pasipiktinimą ir sankcijas tikrai ne personalijų atžvilgiu.
Gal Rusijos gyventojai ir naivūs palaikydami dabartinę savo valdžią, bet jie ne savižudžiai. Taip, Rusija stiprina karines pozicijas netoli Lietuvos sienos, bet tai ne todėl, kad Lietuvos politikai kritikuoja Kremlių.
Dabar visame pasaulyje vyksta dideli kariniai persigrupavimai, bet ar tai dėl ateities karo ar dėl naujos tarpusavio jėgos sulaikymo sistemos, pamatysime.
Ar turi Rusija kokį nors planą dėl Lietuvos, o gal ir plačiau? Turi. Tačiau ne karinės intervencijos. Rusija laukia, kol baigsis ES finansinė parama Lietuvai, tikisi, gal pradės byrėti ES ir Lietuva nebeturės kur naudingai parduoti savo produkcijos. Laukia, kol verslas vėl pradės suktis į Rusijos rinką.
Tad visai nesunku suprasti, kodėl į tiesmukiškus ir net šiurkščius Rusijos vertinimus iš Lietuvos aukšto rango politikų Maskva dažniausiai reaguoja ironiškai, kartais irzliai, tačiau konfliktinės situacijos vengia.
Net tada, kai aukščiausiu lygiu Rusija buvo pavadinta teroristine valstybe, kelių Dūmos narių pasiūlymas nutraukti diplomatinius santykius su Lietuva Kremliuje buvo gana greitai nuslopintas.
Neseniai nuskambėjęs Rusijos užsienio reikalų ministro raginimas gyventi draugiškai girdinčiam taip pat daug pasako. Maskvai nereikia dar vieno konfliktinio laužo, ant kurio nieko neišvirsi ir neiškepsi. Kremliaus požiūriu – geriau palaukti, kuo baigsis prasidėjęs nerimas ES viduje, ir susigrąžinti į Rusijos ekonominę erdvę gerokai toli nuvažiavusį Baltijos traukinį.
Žinoma, svajonės ne visada išsipildo. Tačiau jau niekam ne paslaptis, kad ES problemos yra didesnės, nei skelbiama. Lietuvai grėsmė yra ES neaiški ateitis. Ir jeigu dabartinė valdžia, užuot rimtai užsiėmusi ekonomika, naujų rinkų paieška, aktyviomis pastangomis stiprinti ES, toliau imituos darbą, pakišinės visuomenei Seimo narių mažinimo, universiteto vestuvių ar persekioti vartojančius alkoholį sekmadieniais idėjas, labai greitai atsidursime prie Rusijos sienos su ištiesta ranka.
Antrarūše grėsme, lyginant su Rusija, VSD laiko terorizmą, nors po teroro akto Sankt Peterburge susizgribo ir jau kitą dieną paskelbė, jog ir Lietuvoje sulaikytas „Islamo valstybės“ – teroristinės organizacijos – šalininkas užbėgdamas už akių žiniasklaidai su klausimais apie kovą su terorizmu mūsų valstybėje.
Dvi reikšmingos žinios. Pirma: Lietuvoje yra radikaliojo islamo šalininkų. Beveik dešimt pastarųjų metų apie tai buvo vengiama atvirai kalbėti. Ko gero, valdžia gailėjo pinigų kovai su terorizmu jos požiūriu ramioje teritorijoje, kurioje dar nebuvo nė vieno teroro (radikalaus islamo) išpuolio.
Antra, gera, žinia: radikalaus islamo šalininkai yra operatyvinių tarnybų stebimi. Sudaryta tarpžinybinė grupė kovos su terorizmu strategijai ir konkretiems veiksmams planuoti. Sugriežtinta pabėgėlių kontrolė. Sudarytos sąlygos keistis informacija valstybės viduje ir išorėje.
Mano manymu, VSD nuo tokios informacijos grėsmių apžvalgoje ir reikėjo pradėti. Papildžius, nedetalizuojant, kas daroma žvalgyboje ir kontražvalgyboje, kelių puslapių teksto visuomenei ir pakaktų. Grėsmių vertinimais tegu užsiima politologai.
