Akcijos dalyviai pirmadienį prieš vidurdienį susirinko prie Švietimo ir mokslo ministerijos, o vėliau pajudėjo prie Vyriausybės rūmų V.Kudirkos aikštėje, kur surengė koncertą.
Moksleiviai iš įvairių miestų į sostinę atvyko savo pavasario atostogų metu. Kai kurie jų kalbėjo, kad jeigu mokytojas blogai atlieka darbą, nemoka išdėstyti savo dalyko, jam duotos dvi papildomos savaitės vargu ar ką nors pagerins.
Labai abejojo nauda
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas įsitikinęs, kad ministerijos planai ilginti mokslo metus neduos apčiuopiamos naudos.
„Pažiūrėję visus tyrimų rezultatus ką mes matome? Ten, kur mokslo metai ilgiausi, – Ispanijoje, Danijoje – rezultatai kai kur net prastesni už Lietuvos.
Tas krūvis neišsidėstys daugiau ar plačiau, jei bus dviem ar trimis pamokomis daugiau. Rimtų dalykų birželiui niekas nepalieka. Tuo metu būna vadinamieji minkštieji dalykai – stovyklos, kelionės“, – kalbėjo A.Navickas.
Informacinių technologijų Švenčionių rajono Adutiškio pagrindinėje mokykloje mokantis Edgaras Maslenikas sakė, jog šiuo metu per savaitę mokiniai turi vieną jo dėstomo dalyko pamoką, o tai, kad jų per metus bus dviem ar trimis daugiau, situacijos nepagerins.
„Dauguma mokytojų mano, kad pokyčiai pradedami ne nuo tos pusės. Reikėtų vaikams rengti edukacines programas, stovyklas, išvykas į muziejus, teatrus, nes sėdėjimas klasėse nepadės“, – kalbėjo akcijoje dalyvavęs mokytojas.
Su protestuotojais išėjusiai susitikti ministrei Jurgitai Petrauskienei profsąjungos vadovas A.Navickas įteikė popierinį paukštį: „Neleiskime mūsų vaikų uždaryti į termosus, į tuos narvelius, kurie vasarą yra visiškai nepatrauklūs. Mes norėtume, kad visiškai kitaip būtų formuojamas ugdymo procesas.“
Ilsėtis – per didelė prabanga
Tuo metu ministrė žadėjo, kad mokslo metų ilginimas yra tik viena iš daugelio priemonių siekiant švietimo kokybės, – bus atnaujinamas ir mokymo turinys, mokyklos aprūpintos naujomis priemonėmis, bus tobulinama mokytojų kvalifikacija.
„Be darbo neturėsime ir rezultato. Per metus turime keturis mėnesius atostogų. Poilsiaujame ilgiausiai Europos Sąjungoje. Kol mes ilsimės, kitų Europos šalių mokytojai ir moksleiviai siekia naujų aukštumų.
Pagal pasaulinius mokinių gebėjimo rezultatus Lietuva yra antroje sąrašo pusėje. Mus lenkia ne tik Vakarų ar Šiaurės Europos šalys, bet ir visos mūsų kaimynės – Estija, Latvija, Lenkija“, – priminė J.Petrauskienė.
Kalbėdama apie mokinius, kurie dalyvavo pikete, ministrė sakė, jog gerai, kad jie pareiškia savo nuomonę, tačiau daugelis vaikų, paklausti, ar nori daugiau dirbti, visada atsakys, kad nori ilgiau atostogauti.
Kauniečiai nelauks nurodymų
Tačiau dalis pedagogų pritaria ministerijos planams.
Pavyzdžiui, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius pasiūlė mokslo metus ilginti net mėnesiu, o ne 10–15 dienų, kaip numato ministerija.
Privačios Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys sakė, kad mokslo metai jo vadovaujamoje įstaigoje ilginami nelaukiant sutarimo šalies mastu.
„Mes turėsime vasaros semestrą, šiemet jis bus rekomenduojamas tiems mokiniams, kurių mokymosi rezultatai mūsų netenkina. Valstybę tenkintų, bet mūsų netenkina.
Kitais metais toks dviejų savaičių vasaros semestras bus ne rekomenduojamas, o privalomas visiems, kurie negauna septynetuko. Kitiems siūlysime dviejų savaičių žinias praplečiantį kursą“, – sakė A.Bučnys.
Būtina pradėti nuo A ir B
„Jei tiesiog imsime ir pailginsime mokslo metus nieko kito nekeisdami ir į nieką neatsižvelgdami, lygiai taip pat galime juos patrumpinti“, – vakar „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo žinoma edukologė Austėja Landsbergienė.
– Ar sutiktumėte, kad mokslo metai būtų pailginti taip, kaip siekiama padaryti? Ar tai turėtų įtakos rezultatams?
– Man jau dabar tenka sutikti moksleivių, kurie sako, kad jau vadovėlį baigė. Tai jie tiesiog dar dvi savaites bus mokykloje?
Turime pakeisti ne tik mokslo metų trukmę, bet ir tai, ką ir kaip dėstome. Jei su mokiniais važiuosime į išvykas, mokyklose bus daugiau projektų – tokie nauji aktyvūs ugdymo metodai yra imlesni laikui.
– Jei pagal dabartinę tvarką mokytojas į 34 savaites turi sukišti 39 savaičių kursą, iš kur dar atrasti laiko išeiti į gamtą ar išvažiuoti į ekskursiją?
– Puikiai suprantu mokytoją. Apskritai jie dabar yra įsitempę. Vieną dieną kalbame, kad pailginsime mokslo metus, po dviejų savaičių atšaukiame.
Tada – kad keisime ugdymo programas, persvarstysime lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo turinį. Man kartais atrodo, kad mokytojai numoja ranka ir sako: ai, tuoj ir vėl pasikeis.
Šiandien nematau, kad būtų tvirta politinė valia pasakyti, kad siekiame A, B, C ar tiesiog A ir B.
– Kas, jūsų manymu, turėtų būti tas A ir B? Nuo ko reikėtų pradėti?
– Mano manymu, šiandien daug dėmesio turėtume skirti mokytojams ruošti, jau dirbantiems perkvalifikuoti ar kvalifikacijai kelti. Pedagogų ruošimas šiandien neatliepia poreikio.
Supratimą pedagogai turi, dauguma jų šneka taip, kaip reikia. Bet kai reikia atsistoti prieš klasę, dirbti su vaikais, projektais, mokyti mąstyti, dažnai susiduriama su iššūkiais.
– Pedagogų ruošimas ar perkvalifikavimas. Kas dar?
– Kita švelni priemonė – tėvų ugdymas.
Mes negalime staiga pasakyti, kad dabar jūsų vaikus ugdysime visiškai kitaip, negu jūs patys ar jūsų tėvai patyrė.
Natūralu, kad tokiu atveju sulaukiame didžiulio pasipriešinimo. Mes bent jau turime išaiškinti, kokia bus iš to nauda.
– Taigi jei būtų sukurta protinga sistema, jūs nebūtumėte prieš, kad mokslo metai būtų pailginti?
– Neseniai teko bendrauti su Izraelio švietimo politikos formuotojais. Ten kai kuriose mokyklose mokiniai mokosi nuo pusės devynių ryto iki pusės aštuonių vakaro. 13 pamokų – visai normalu, dar nereikia pamiršti, kad jie mokosi 6 dienas per savaitę.
Kai sutarsime dėl kitokio ugdymo turinio, bus aišku, kodėl turi keistis struktūra ir forma. Bijau, kad dabar pailginus mokslo metus vaikai tiesiog dviem savaitėmis ilgiau sėdės mokykloje ir bus kamšomas laikas.
Mokslo metai trumpėjo, o atostogos ilgėjo
2008 m., kai buvo atnaujintos ugdymo programos, mokslo metai Lietuvoje truko 39 savaites, kaip ir daugelyje Europos šalių.
2015-aisiais mokslo metai sutrumpėjo mėnesiu ir savaite – iki 34 savaičių, o programos liko tos pačios, orientuotos į 39 savaičių trukmę.
Pedagogai šiuo metu atostogauja 56 dienas, o mokinių atostogos vasarą trunka 90 dienų.
Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, neracionalus atostogų ir mokymosi krūvio paskirstymas kenkia ugdymo kokybei, taip pat mokinių savijautai mokyklose.
