„Mane labai nemaloniai nustebino viena nekorektiška ir tiesmuka šių pratybų fantazija – tie slapti ateiviai ima ir paskelbia „Šalčininkų liaudies respubliką“.
Tiesą sakant, net nežinau, kokiais žodžiais į tai reaguoti“, – suglumęs vakar kalbėjo buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius, Kovo 11-osios Akto signataras Mečys Laurinkus.
– Kodėl jūs tai vadinate fantazija? Ar tai visiškai nerealu? – paklausė „Lietuvos rytas“.
– Aišku, kad ne. Kodėl? Todėl, kad nerealu. Taip tiesmukai lyginti padėties toje Lietuvos dalyje su Ukrainos įvykiais negalima.
Bet svarbiausia, kad tai – absoliučiai nekorektiška pačių Šalčininkų rajono gyventojų atžvilgiu. Parodytas nepasitikėjimas jais. Galima sakyti, jie įžeisti.
Galbūt galėjo pavadinti tą scenarijų, pavyzdžiui, „Respublika X“ ar kaip nors kitaip. Juk tokių neutralių pavadinimų galima prigalvoti, tai ir daroma įvairių pratybų metu.
Bet dar svarbiau, kad tokie dalykai – ne pirmiena. Štai ir visiškai neseniai paskelbtoje VSD ataskaitoje apie grėsmes kalbama, kad kažkokios privilegijos, kurių įkandin lenkų esą panorės ir rusai, kitos mūsų tautinės mažumos, – pavojus mūsų nacionaliniam saugumui.
Tai – ne tik nekorektiški samprotavimai. Iš esmės tai ribų, draudžiančių politikuoti, peržengimas.
Lietuvoje, kaip ir kitose demokratinėse šalyse, vyksta visokių diskusijų – ir dėl rašybos, ir dėl gatvių pavadinimų, ir dėl įvairių teisių. Traktuoti to kaip kažkokio pavojaus negalima.
Be to, jei norime, kad Lietuvoje būtų tarpusavio supratimas, tokie samprotavimai, sklindantys iš valstybės institucijų ar struktūrų, yra tiesiog neleistini.
– Bet tokius kai kurių veikėjų samprotavimus grindžianti logika yra paprasta – esą didelė lenkų ir rusų tautinių mažumų dalis yra veikiama Rusijos propagandos, mąsto prorusiškai, todėl yra nelojali Lietuvai ir Vakarams, užtat labai palanki terpė bet kokiai hibridinei Rusijos veiklai. Jūs su tuo nesutinkate?
– Žinoma, kad ne, nes tai netiesa. Aš pats dažnai lankausi ir Šalčininkų rajone, ir visame šiame regione, važinėju po mokyklas, todėl galiu tvirtai sakyti, kad ten gyvena Lietuvai lojalūs ir patriotiški žmonės.
Negalima taip tiesmukai aiškinti, kad kokiai nors propagandai viena tautinė grupė yra gerokai neatsparesnė už kitą. Man labai keista girdėti tokias insinuacijas. Propagandai pasiduoti gali ir pasiduoda visi – ir dzūkai, ir aukštaičiai, ir žemaičiai.
– Iš jūsų žodžių galima suprasti, kad tiek VSD, tiek kitos už šalies saugumą ir gynybą atsakingos institucijos, viena vertus, pernelyg drąsiai žengia į politinį daržą, kita vertus, mąsto pernelyg primityviai.
– Nežinau, koks mąstymas dabar ten vyrauja, tačiau linkėtina, kad jis būtų platesnis. Juolab kad gyvename informacijos, visiems prieinamų šaltinių ir analizių laikais.
Tad norėtųsi, kad žmonės mąstytų plačiau, o ne vien kaip to scenarijaus „Šalčininkų liaudies respublika“ autoriai.
Juk tai – klišės. Kam reikia laikytis įsikibus štampo, kad štai mūsų tautinės mažumos yra kažkokie galimi Lietuvos priešai, ir kartu kurti visiškai nereikalingą papildomą įtampą?
– Kaip apskritai vertinate tokių pratybų scenarijų, kuris kartojasi jau ne pirmą kartą?
Esą Rusija, prieš pradėdama karą su Lietuva ir NATO, pirmiausia pasiunčia kažkokius žmogeliukus, kurie čia pakelia visus ant kojų. Kitaip sakant, prieš pasiųsdamas kariuomenę priešas iš pradžių paskambina prie durų.
Ar neatrodo, kad tai pernelyg tiesmukai nukopijuota nuo Rusijos intervencijų Ukrainoje ir kitose jos orbitoje dar esančiose šalyse?
– Tai, kas įvyko Ukrainoje, kur išties buvo pakartoti, tik didesniu mastu, ankstesnių Rusijos agresijų scenarijai, išties galima baimintis, kad gali pasikartoti ateityje kitose šalyse.
Apskritai, kad ir kaip vertintume tokių Rusijos agresijos, jei ji tam ryžtųsi, scenarijų tikimybę, galima sakyti, kad valstybė ir jos struktūros gali imituoti pačius įvairiausius dalykus.
Tačiau dar kartą noriu pabrėžti, kad tokiais atvejais svarbu neprarasti sveiko proto ir nevaryti pleišto tarp savo valstybės piliečių. (LR)
Nuvylė ir pareigūnai, ir piliečiai
Pratybose, kurios vyko Baltarusijos pasienyje ir šalia Vilniaus, dalyvavo apie 700 pasieniečių, policininkų ir viešojo saugumo pareigūnų.
Pagal vidaus reikalų ministro E.Misiūno įsakymu surengtų taktinių pratybų scenarijų, nedraugiškos Lietuvai Udijos valstybės specialiosios pajėgos (maždaug 30 žmonių) nelegaliai kirto sieną ir rengėsi užimti vieną iš pasieniečių užkardų bei Šalčininkų policijos komisariatą.
Po to, kai Udijos pajėgos buvo pastebėtos, pasienio ruože dingo radijo ryšys. Pagal scenarijų, į šalį įsiveržę diversantai siekė paskelbti nepriklausomą „Šalčininkų liaudies respubliką“.
„Buvo imituotas žaliųjų žmogeliukų įsiveržimas į Lietuvos teritoriją, taip pat jų išsilaipinimas iš traukinio“, – po mokymų aiškino vidaus reikalų ministras E.Misiūnas.
Žaliaisiais žmogeliukais buvo praminti Rusijos specialiųjų pajėgų kariai be atpažinimo ženklų, pradėję Krymo okupacijos operaciją.
Apie pratybas iš anksto informuoti buvo tik policijos, Valstybės sienos apsaugos ir Viešojo saugumo tarnybų vadai. Eiliniai pareigūnai, Bendrojo pagalbos centro operatoriai iš anksto nežinojo, kad tai yra mokymai.
Pratybose buvo imituotas maždaug 30-ies diversantų įsiveržimas į Lietuvos teritoriją. Jiems pavyko užimti Šalčininkų policijos komisariatą, per šturmą neva nušaunant net keliolika policininkų.
„Pareigūnai buvo netinkamai pasirengę, netinkamai vertino situaciją. Buvo ir liemenės netinkamos, ir ginkluotė nepakankama, ir taktika netinkama“, – dėstė E.Misiūnas.
Tačiau policijos generalinio komisaro pavaduotojas R.Bobinas nemano, kad policija buvo nepasiruošusi: „Paprasčiausiai šiuo atveju mes pasitikrinome save, žinome tas klaidas, kurias darome, ir žinosime, kurias sritis reikia taisyti.“
Ministras, be kita ko, pabrėžė, kad Bendrasis pagalbos centras nesuteikė pareigūnams jokios informacijos apie incidentus, o tai rodo, kad žaliuosius žmogeliukus matę gyventojai nepaskambino numeriu 112.
„Reikėtų gyventojus paraginti: jeigu matote, kad kyla įtarimų, jeigu asmenys elgiasi agresyviai, yra ginkluoti, neturintys skiriamųjų ženklų, reikėtų pranešti policijai ar Bendrajam pagalbos centrui“, – mokė E.Misiūnas.
Vidaus reikalų ministras taip pat teigė iš pareigūnų laiku negavęs informacijos apie sienos kirtimą ir užimtą komisariatą.
