Tokią išvadą trečiadienį šešiais balsais „už“ patvirtino tyrimą dėl M.Basčio ryšių su Rusijos energetikos ir Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovais atlikęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Dėl šių išvadų balsuos visas parlamentas.
„Rosatom“ stato atominę elektrinę Baltarusijoje netoli sienos su Lietuva, įmonės planuose anksčiau buvo ir jėgainė Karaliaučiaus krašte.
Komitetas taip pat konstatavo, kad „artimi Seimo nario M.Basčio ryšiai su buvusiais ir esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais bei esamais nusikalstamo pasaulio atstovais kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“. Už tokią išvadą balsavo aštuoni komiteto nariai.
V.Bakas: „Seimas turi progą išsivalyti“
Komentuodamas rezultatus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas teigė, kad įvyko net aštuoni posėdžiai, tyrinėtas net trylikos metų laikotarpis. Jis teigė, kad anuomet prieš 13 metų Lietuvos santykiai su Rusija buvo grįsti abipusės naudos principu, ir jau padėti pamatai tam tikrų energetikos klausimų sprendimai.
„Norėjome išvaduoti savo energetiką nuo įtakos iš Rytų. Tam tikrus pono Basčio ryšius ir veiksmus specialiosios tarnybos pradėjo fiksuoti dar iki 2004 metų. Jis palaikė sisteminius ryšius su Rusijos žvalgybos pareigūnais. Vienas jų buvo išsiųstas iš Lietuvos, o kitas vienoje ES šalių paskelbtas „persona non grata“, – kalbėjo V. Bakas.
Anot jo, buvo aktyviai siekiama per energetikos tinklų jungimą, naujų elektrinių projektus padaryti Lietuvą priklausomą nuo Rusijos. „Jei ponui Basčiui ir jo bendražygiams būtų šie sumanymai pavykę, Lietuva būtų įtraukta į Rusijos įtakos zoną. Vystytume tokius projektus, kaip Kaliningrado atominė elektrinė, o mūsų verslas būtų įtraukas į pavojingas schemas. Seimas su šiuo tyrimu turi progą išsivalyti“, – kalbėjo V.Bakas.
Šio tyrimo medžiagą dar svarstys specialioji komisija, ji taip pat spręs, ar surinktų duomenų užtenka apkaltos pagrįstumui.
„Ši istorija primena vadovėlinę verbavimo ir veikimo schemą. Kai pradedama nuo nedidelių uždavinių ar paslaugų ir einama prie stambių projektų ir stambios įtakos. Matome įvairių paskatų, bet ponas Bastys iš nelabai žinomo politiko pasiekė savo karjeros viršūnę“, – nuostabos neslėpė V. Bakas.
Kolegų nuomonės nepalaikė Juozas Olekas, kuris teigė, kad tokių rimtų kaltinimų Seimo kolegai metimas yra lazdos perlenkimas. Jis siūlė keisti išvadas į „realesnes ir labai atspindinčias situaciją“.
R.Juknevičienė: VSD anksčiau jau perspėjo
NSGK vicepirmininkė Rasa Juknevičienė teigė, kad dabartinio Seimo nario M.Basčio ryšiai su Rusijos specialiųjų tarnybų, verslo atstovais buvo nuolatiniai ir ilgamečiai.
„Visų pirma, tai buvo nuolatiniai ilgamečiai ryšiai su žmonėmis, kurie yra siejami su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, ne tik „Rosatom“ linija, kuriai atstovavo Jevgenijus Kostinas.
Kuriuos tik paliesi Basčio kontaktus, visi turi vienokių ar kitokių punktyrinių linijų su Rusijos specialiomis tarnybomis, įskaitant ir Ernestą Mackevičių, vieną iš jų Kremliaus propagandos šulų“, – sakė R.Juknevičienė.
Komiteto narė pabrėžė, jog 2006 metais VSD perspėjo M.Bastį apie jo ryšius, kai šis siekė gauti leidimą dirbti su slapta informacija. Jeigu būtų lojalus Lietuvai pilietis, turėjo vėliau savo visus kontaktus deklaruoti.
Pasak R.Juknevičienės, visa tai yra konkretus pavyzdys, kaip Kremlius veikia Lietuvoje. „Jis (M.Bastys – Red. pastaba) buvo politinis tarpininkas. Jis padėjo tiems žmonėms, kurie turėjo tų interesų. Atstovavo juos politiniame lygmenyje […] Jam nepavyko pasiekti daugelio tikslų, tačiau, nepaisant to, jis ir toliau tęsė bendradarbiavimą per visą laikotarpį iki pat 2017 metų“, – teigė R.Juknevičienė.
Komisijos narė teigė, kad pats M.Bastys neatskleidė, kodėl dirbo Rusijos interesas. „Gali būti ir yra tokių duomenų iš VSD, kad jis galėjo turėti finansinių tam tikrų privalumų. Tačiau mums sudėtinga tokius dalykus atsekti“, – kalbėjo NSGK narė.
Komitetui melavo?
NSGK nurodė, kad teikdamas paaiškinimus parlamentaras komitetui melavo. Nurodoma, kad jis melavo tiek liudydamas apie savo ryšių pobūdį su asmenimis, siekusiais realizuoti „Rosatom“ planus Lietuvoje, tiek teigdamas, kad dėl savo ryšių nebuvo perspėtas VSD.
Komitetas išvadoje pažymi, kad susitikimo metu kalbėta, kad M.Bastys 2003–2004 metais yra bendravęs su Rusijos ambasados Lietuvoje darbuotojais karių kapų, esančių Šakių rajone tvarkymo klausimais, atkreiptas M. Basčio dėmesys į tai, kad pokalbyje nurodyti ambasados darbuotojai identifikuoti kaip Rusijos specialiųjų tarnybų pareigūnai.
Mindaugas Bastys: „Tai vertinu kaip politinį susidorojimą“
M.Bastys tvirtino prieš Lietuvos valstybę neveikęs ir neketinantis atsisakyti Seimo nario mandato. Jis ragino atkreipti dėmesį, kad išvadose parašytas žodelis „galimai“.
„Ar aš esu grėsmė nacionaliniam saugumui? Ar aš veikiau prieš Lietuvos interesus? Manau, jei bus padaryta tokia išvada, tai vienareikšmiškai bus sutryptos žmogaus teisės. Tiesiog, tai vertinu kaip politinį susidorojimą“, – Seime žurnalistams teigė M.Bastys.
Politikas pripažino kalbėjęs su „Rosatom“ atstovai, tačiau tvirtino, jog tai buvo vienas dalykinis pokalbis, kuris po to neturėjo jokių pasekmių.
Komitetas nurodė, jog VSD prieš keletą metų perspėjo politiką dėl ryšių su Rusijos atstovais, tačiau M.Bastys to nepamena.
„Mano atmintyje tokių dalykų nėra išlikę. Tie pokalbiai, kurie yra neįsimintini arba nereikšmingi, tai būna tokių atvejų, kai neišlieka atmintyje. Jei būtų toks aiškus perspėjimas, sakykim, kaip dabar 2017 metais, kai pakalbėjome su saugumiečiais ir su pačiu VSD direktoriumi, tai jie labai aiškiai įvardija, pasako, tai tas konkretu ir suprantama“, – teigė M.Bastys.
M.Bastys priminė, kad VSD pažymoje pateiktą informaciją ir Seimo pirmininko veiklą apskundė teismui. Generalinė prokuratūra atmetė M.Basčio skundą, tačiau politikas apskundė ir šį sprendimą ir laukia tolimesnio nuosprendžio.
Galutinis balsavimas – Seime
NSGK surinktą medžiagą planuoja perduoti M.Basčio apkaltos komisijai. Vėliau jį svarstys ir dėl išvadų balsuos visas parlamentas.
Seimas NSGK prieš keletą savaičių pavedė atlikti parlamentinį tyrimą dėl M.Basčio ryšių, užkirtusių jam kelią gauti leidimą dirbti su slapta informacija.
Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagoje nurodyti M.Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.
NSGK M.Basčio ryšius aiškintis pavesta opozicinių konservatorių iniciatyva, paskelbus VSD surinktą medžiagą, kurios pagrindu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis atsisakė parlamentarui išduoti leidimą dirbti su visiškai slapta informacija.
Dėl to M.Bastys pasitraukė iš Seimo vicepirmininko pareigų, suspendavo narystę Socialdemokratų partijoje. Taip pat valdančiųjų iniciatyva M.Basčiui pradėtas apkaltos procesas, tačiau apkaltos komisija darbą laikinai sustabdė, kol tyrimą baigs NSGK.
M.Bastys traktuoja, kad bendravimas su VSD medžiagoje minimais asmenimis „galėtų būti vertinamas kaip nepageidaujami ryšiai Seimo nario etikos prasme“, tačiau ne grėsmė valstybės paslaptims.
