Konstitucijos kūrėją pribloškė politikų kalbos

Vienas Konstitucijos kūrėjų Vytautas Sinkevičius perspėjo: pagrindiniam šalies įstatymui dar nėra buvę tokio didelio pavojaus, koks iškilo dabar, politikams diskutuojant dėl dvigubos pilietybės.

G.Landsbergis ir V.Pranckietis dėl dvigubos pilietybės ragina daryti išimtis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
G.Landsbergis ir V.Pranckietis dėl dvigubos pilietybės ragina daryti išimtis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimo pirmininko V.Pranckiečio ir prezidentės D.Grybauskaitės nuomonės dėl įstatymo projekto – priešingos.<br>T.Bauro nuotr.
Seimo pirmininko V.Pranckiečio ir prezidentės D.Grybauskaitės nuomonės dėl įstatymo projekto – priešingos.<br>T.Bauro nuotr.
Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas V.Sinkevičius prisipažino negalįs ramiai klausytis politikų diskusijų.<br>P.Lileikio nuotr. iš archyvo
Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas V.Sinkevičius prisipažino negalįs ramiai klausytis politikų diskusijų.<br>P.Lileikio nuotr. iš archyvo
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2017-04-13 06:32, atnaujinta 2017-04-21 11:48

Apie grėsmes prabilo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Turime galvoti, kaip padėti mūsų piliečiams, kurie nori išlaikyti pilietybę, bet važiuoti buldozeriu per Konstituciją tikrai nereikėtų.“

Taip šalies vadovė reagavo į Seime prasidėjusius svarstymus įstatymu įteisinti dvigubą pilietybę į Europos Sąjungos ir NATO šalis po nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems emigrantams.

Prezidentė neabejoja, kad tai prieštarauja ankstesniems Konstitucinio teismo (KT) išaiškinimams: „Galėčiau paklausti tų Seimo narių, kurie mano, kad Konstitucijos galima nepaisyti, ar jie prisiekė ant Konstitucijos, ar ant kažkokios kitos knygos?“

Į KT – po prezidentės veto

Įstatymo projektą dėl dvigubos pilietybės pateikė net 114 Seimo narių.

Tokius užmojus paskatino nuogąstavimai, kad dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos dalis vietos lietuvių gali gauti britų pasus, siekdami išsaugoti teisę dirbti ir gyventi šalyje.

Vienas projekto autorių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis mano, kad delsti negalima, ir nesureikšmino kilusios priešpriešos su prezidente. „Lietuvos ryto“ televizijai jis pareiškė, esą tai kol kas tėra tik šalies vadovės nuomonė.

Didžioji dalis Seimo narių, premjeras ir Seimo pirmininkas mano, kad KT išaiškinimai yra palikę klausimų, į kuriuos reikėtų galutinai atsakyti.

Pavyzdžiui, šiuo metu įstatymai leidžia dvigubą pilietybę suteikti išimties tvarka, ir tokių atvejų jau beveik 23 tūkstančiai. Todėl G.Landsbergis svarstė, kad Jungtinėje Karalystėje ir kitur gyvenantys lietuviai galbūt galėtų pretenduoti pilietybę gauti išimties tvarka.

Konservatorius užsiminė, kad pataisų atitiktį Konstitucijai turėtų įvertinti KT, tačiau po to, kai jas vetuotų prezidentė.

Vis dėlto manoma, kad pataisų iniciatorių kalbos apie teisės akto reviziją tėra gudravimas.

Teisininkai aiškina, jog Seimas turi galimybę iš anksto kreiptis į KT, tačiau politikai supranta, kad nieko nepeštų, – jų prašymas iš karto būtų atmestas, nes teismas šiuo klausimu jau ne kartą yra išdėstęs savo poziciją.

Tikisi, kad pakeis nuomonę

Tuo metu Seimo pirmininkas „valstietis“ Viktoras Pranckietis Žinių radijuje ėmė svarstyti, kad ir KT galbūt gali pakeisti doktriną, – leisti dvigubą pilietybę įteisinti nekeičiant Konstitucijos.

Anot politikos naujoko, konstitucinė doktrina esą gali būti formuojama iš naujo ne tik dėl pasikeitusių sąlygų, bet ir keičiantis teismo sudėčiai.

Seimo pirmininkas taip pat abejojo, ar teisingi Konstitucinio teismo išaiškinimai, kad išimtys dėl dvigubos pilietybės negali būti taikomos itin plačiai: „Tada gal vis tiek reikėtų kažkokį skaičių įdėti.“

Valdžios galios – ne beribės

Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas V.Sinkevičius prisipažino negalįs ramiai klausytis politikų diskusijų.

Profesorius įsitikinęs, kad KT jau yra išsamiai atsakęs į visus dabar vėl keliamus klausimus: „Teismas pasisakė, kad jei įstatymų leidėjas nori išplėsti dvigubos pilietybės taikymą, jis pirmiausia turi pakeisti Konstituciją. O ją keisti galima tik referendumu. Kas čia gali būti kam nors neaišku?

Valdžios galias riboja Konstitucija. Seimas, net ir norėdamas, gali ne viską.“

Konstituciją norima sutrypti

„Tai, ką dabar bando daryti Seimas, yra atviras karas su Konstitucija, Konstituciniu teismu ir prezidente.

Nėra abejonių, kad šis projektas prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Blogiausia šiuo atveju yra tai, kad jei galima Konstitucijos taip nepaisyti dėl pilietybės, tai ir visais kitais klausimais, kai susidarys šimto ar daugiau Seimo narių dauguma, į Konstituciją bus galima nusišluostyti kojas ir jos greitai neturėsime“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo V.Sinkevičius.

Teisininką taip pat pribloškė V.Pranckiečio kalbos, kad doktrina gali būti keičiama keičiantis KT sudėčiai: „Akivaizdu, kad Seimo pirmininkas neskaito KT nutarimų arba neturi patarėjų, kurie jam apie juos papasakotų. Jo kalbos yra netiesioginis spaudimas teismui.“

Anot V.Sinkevičiaus, pribloškiantys aukščiausių pareigūnų pareiškimai, matyt, yra padiktuoti rinkimų pažadų retorikos: „Politikai baiminasi, kad jei referendumas žlugtų, jiems iškiltų nepatogumų prieš rinkėjus, kuriems pridalijo nerealių pažadų. Be to, artėja prezidento rinkimai ir vėl prasideda balsų medžioklė.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.