Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dabar mušasi į krūtinę ir tikina, kad ją sukrėtęs dar neregėtas skandalas – tik apmaudi klaida. Ar iš tiesų?
Būsimo finansų ministro V.Šapokos pokalbių dešimt dienų neteisėtai buvo klausomasi esą dėl to, kad suklysta nurodant telefono numerį.
Šios istorijos ištakos siekia 2015-ųjų gruodžio 21-ąją, kai tuometė Nacionalinės žemės tarnybos direktorė Daiva Gineikaitė Kaune sukėlė avariją.
Valdininkė buvo gerokai apsvaigusi nuo alkoholio – jai vėliau nustatytas vidutinis (1,69 promilės alkoholio) girtumas.
Mėgindama išvengti atsakomybės D.Gineikaitė sukėlė kraujo mėginių klastojimo skandalą.
Kaunietė prašė buvusių policijos pareigūnų, politikų, Kauno klinikinės ligoninės (KKL) medikų pagalbos net nenutuokdama, kad STT agentai senokai klausosi jos pokalbių telefonu.
Būtent stebėdami įvykius po D.Gineikaitės sukeltos avarijos STT pareigūnai teismui pateikė prašymą sekti ne vieno Kauno klinikinės ligoninės gydytojo, o tuomečio Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus V.Šapokos telefono numerį.
Nesėkmingai sekė mediką
Prašymą dėl procesinių prievartos priemonių Generalinei prokuratūrai parašė STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Kerbelienė.
Ji pateikė prašymą fiksuoti penkių byloje minimų žmonių pokalbius telefonu, daryti vaizdo ir garso įrašus. Šiame sąraše atsidūrė ir KKL gydytojas Artūras Šulnius.
Generalinės prokuratūros prokuroras Gintas Ivanauskas prašymą pateikė Vilniaus apylinkės teismui ir jis buvo patenkintas.
Klaidingas A.Šulniaus mobiliojo telefono numeris buvo nurodytas STT pareigūnės rašte – paskutinis skaičius turėjo būti 3, o parašyta 8.
Tuo metu niekam nekilo minties patikrinti, kam priklauso nurodytas telefono numeris.
Vėliau klaida atsikartojo ir kituose dokumentuose – surinkti duomenys apie visus abonento telekomunikacinius sujungimus 2015 metų gruodžio 19–21 dienomis bei nuo gruodžio 22-osios iki 2016-ųjų sausio 15-osios.
Telefonas gulėjo stalčiuje
Prašymą klausytis gydytojo A.Šulniaus pokalbių STT pareigūnė pateikė, nors jo telefonas per kratą buvo paimtas vos pradėjus ikiteisminį tyrimą ir visą laiką gulėjo STT būstinės saugykloje.
Ilgai laukęs A.Šulnius nuvyko pas STT seklius ir paprašė grąžinti telefoną. Tik tuomet paaiškėjo, kad pareigūnai klausėsi visai su byla nesusijusio žmogaus pokalbių.
Ryšio paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ darbuotojai patvirtino, kad nurodytas telefono numeris priklauso Lietuvos bankui. Juo naudojosi būsimasis finansų ministras V.Šapoka.
STT sekliai išties turėjo nemažai darbo – atliekant mobiliuoju ryšiu perduodamos informacijos kontrolę užfiksuotas net 471 telekomunikacinis įvykis (skambučiai bei trumposios žinutės).
Atgailaujantys STT pareigūnai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydami sunaikinti visus duomenis, kurie buvo surinkti fiksuojant V.Šapokos mobiliojo ryšio telefono veiklą.
Prašymas buvo patenkintas, o apie įvykusį nesusipratimą pranešta V.Šapokai.
Paprašė nušalinti prokurorą
Išaiškėjusios aplinkybės dėl neteisėto pokalbių klausymosi gali turėti svarbių pasekmių tiriant baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.
Įtariamųjų A.Šulniaus ir KKL slaugytojos Salomėjos Skersienės advokatas Aleksandras Jokūbauskas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu nušalinti šiuo metu bylą kontroliuojantį prokurorą Irmantą Mikelionį.
Tyrinėdamas bylą teisininkas įžvelgė įvairių Konstitucijos bei kitų teisės aktų pažeidimų.
Anksčiau I.Mikelionis vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui. Byla visą laiką buvo būtent šio departamento žinioje.
Advokatas A.Jokūbauskas nurodė keturis pagrindus nušalinti prokurorą I.Mikelionį, vienas jų – neteisėtas V.Šapokos sekimas.
Teisininkas įsitikinęs, kad jo ginamiesiems baudžiamojoje byloje negali būti pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, nes jie teismo jau pripažinti padarę administracinį teisės pažeidimą: „Asmuo negali būti baudžiamas už tuos pačius veiksmus antrą kartą.“
Tikisi jokių paslapčių neatskleidęs
Vilius Šapoka
Finansų ministras
„STT pareigūnai pranešė apie įvykusią klaidą ir atsiprašė. Tikiu, kad tai buvo tiesiog žmogiška klaida, o ne tyčinis veiksmas.
Svarbiausia, kad pareigūnams tai būtų pamoka ateičiai ir panašūs nesusipratimai nepasikartotų.
Jokių didelių nepatogumų nespėjau patirti ir pernelyg nesijaudinau, kad pokalbiai buvo įrašinėjami, – neturiu ką slėpti ir jokių paslapčių neatskleidžiau.“
Džiaugiasi, kad niekas nesiskundė
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė pranešė, kad šiame ikiteisminiame tyrime neviešo pobūdžio priemonės taikytos laikantis galiojančio teisinio reglamentavimo.
„Visi asmenys, kurių pokalbiai buvo fiksuoti, buvo atitinkamai apie tai informuoti, gauti duomenys buvo arba panaudoti nurodytame ikiteisminiame tyrime, arba nustatyta tvarka sunaikinti informuojant apie tai susijusius asmenis“, – kalbėjo E.Martinonienė.
Pasak jos, nė vienas asmuo nepateikė jokių pretenzijų ar skundų.
STT Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Renata Endružytė taip pat kartojo, kad neviešo pobūdžio priemonės taikomos laikantis galiojančio teisinio reglamentavimo.
„Visi asmenys, kurių pokalbiai fiksuojami, apie tai informuojami nustatyta tvarka. Nepanaudoti ikiteisminiuose tyrimuose gauti duomenys sunaikinami, informuojant apie tai susijusius asmenis“, – tikino R.Endružytė.
Suraitė klaidingą politiko adresą
Dėl priveltų klaidų STT pareigūnams kilo rimtų rūpesčių pernai gegužės 12-ąją atliekant kratą buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio namuose.
Buvęs Seimo narys kaltinamas paėmęs didelės vertės kyšį iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio.
Atvykus daryti kratos į E.Masiulio butą Vilniuje paaiškėjo, kad teismo nutartyje nurodytas visai kitoks adresas, o politiko asmens kodas – su klaida.
Kilus ginčui tarp E.Masiulio ir STT pareigūnų, pastariesiems po konsultacijų telefonu su vadovybe teko iš naujo pildyti dokumentus.
