Nežinia, ar 24 metų politikos analitikas G.Sužiedėlis pasinaudojo kvietimu sausio pabaigoje Vilniaus gimtadienį linksmai atšvęsti Kaune ir iškart jį įsimylėjo, ar gerokai anksčiau tyrinėjo, kas vyksta Nemuno ir Neries santakoje, tačiau nukonkuravęs būrį pretendentų tapo Kauno miesto muziejaus vadovu.
Kauniečių ambicijos galėtų būti šiek tiek užgautos, tačiau niekas jiems netrukdė parengti patrauklesnės muziejaus vizijos. Kur tie išminčiai, galintys bet kuriuo paros metu ir bet kuriomis aplinkybėmis nuosekliai išrikiuoti svarbiausias miesto datas?
Kita vertus, nebūtina tokiame darbe blizgėti Kauno istorijos žiniomis. Jų galima nesunkiai pasisemti internete ar knygose. Gerokai svarbiau – naujos idėjos ir patrauklios formos, padedančios kuo daugiau žmonių pažinti Kauną.
Kai iškilo „Žalgirio“ arena, žmonės ėjo tiesiog pažiūrėti, kaip ji atrodo tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Patrauklūs renginiai, sporto varžybos ir koncertai tapo papildomu motyvu joje apsilankyti. Lankytojų tikrai netrūko ir jie tebeplūsta.
Kauno miesto muziejus galėtų pakartoti šią sėkmės istoriją. Geresnės vietos jam įkurdinti jau negali būti – Rotušė visais laikais buvo ir bus Kauno simbolis. G.Sužiedėliui liko tik pasirūpinti turiniu, kad slenkstį peržengęs smalsuolis negalėtų atsitraukti iki užverdamas duris, – lyg žiūrėtų lemiamas „Žalgirio“ rungtynes Eurolygoje.
„Toks jaunas ir vadovaus muziejui, kas jis toks?!“ – nužiūrinėdami naująjį direktorių nesiliovė stebėtis konkurso rezultatus sužinoję muziejaus darbuotojai. Menkai gelbėjo ir bandymai ką nors apie G.Sužiedėlį sužinoti interneto platybėse.
Užtat niekas negalėjo jam priekaištauti, kad postą lėmė pažintys ar įtakingi giminaičiai.
Kai Kauno meru pirmą kartą tapo A.Kupčinskas, net patyrę politologai kraipė galvą svarstydami jaunojo politiko galimybes išsilaikyti poste. Atrodė, kad jis labai greitai taps patyrusių politikos vilkų užkandžiu. Galima įvairiai vertinti A.Kupčinsko vadovavimo laikus, tačiau miestas nesugriuvo. Kai kurie merai tvarkėsi dar prasčiau.
Po pastarųjų tarybos rinkimų P.Mačiulis jau antrąkart tapo Kauno vicemeru. Jaunas amžius jam taip pat netrukdo spręsti svarbių miesto reikalų, ir net kritikos strėlės į šį vicemerą lekia rečiau negu į jo kolegas.
G.Sužiedėlis tikrai neturi vadovavimo patirties ir šiek tiek gali įklimpti įvairių biurokratinių procedūrų liūne, tačiau apie jo galimybes pasiūlyti išskirtinių sumanymų ir paversti juos tikrove kalbėti tikrai per anksti.
Jauni žmonės nepalyginti imlesni naujovėms, kurias būtų galima pritaikyti ir Kauno muziejaus veikloje. Kaunas jau pasiekė tokį lygį, kai patrauklios idėjos yra vertinamos labiau už pinigus. Šių aplinkybių visuma gali pavirsti puikiu rezultatu.
Šis įvykis turėtų priversti suklusti ir kitų Kauno muziejų vadovus – nepakeičiamų žmonių nėra, o naujosios kartos atstovai nepaiso autoritetų. Vienintelis būdas pateisinti lūkesčius – dar geriau atlikti pavestą darbą.
Tos pačios taisyklės galioja kalbant ir apie savivaldybės valdomas įmones. Kai kurie jų vadovai pakeitė dešimtmečius gyvavusius įpročius, kiti tiesiog prisipažino nebesugebantys susidoroti su užduotimis ir turėjo užleisti postą.
Ambicingi žmonės jau gali rengti gyvenimo aprašymą kitam svarbiam konkursui – be generalinio direktoriaus liko „Kauno vandenys“. Šią bendrovę drąsiai galima vadinti viena svarbiausių savivaldybės įmonių.
Jeigu savo galimybėmis vertinimo komisijos nesugebės įtikinti patyrę vandens tiekimo specialistai iš Kauno, galbūt „Kauno vandenų“ vadovo kabinete įsikurs jaunas ir sumanus jaunuolis iš Vilniaus. Solidžiam karjeros šuoliui 100 kilometrų – ne kliūtis.
„Laikinoji sostinė“
