Spaudos konferencijoje „Vyriausybės ataskaita: tarp pažadų ir būtinų reformų“ liberalai Kęstutis Glaveckas ir Simonas Gentvilas aršiai kritikavo „valstiečių“ neryžtingumą ir neveiklumą. Opozicijoje įsitaisę Seimo nariai, tarsi patys nepriiminėtų įstatymų, tik pirštu rodė į dabartinės valdžios klaidas ir kaltino neveiklumu.
Pasak liberalų, žmonės yra nusivylę ir akis bado viena po kitos Seimo nariams teikiamos apkaltos, tačiau pasigendama realių reformų ekonomikos ar socialinėje srityje. K.Glaveckas taip pat įvertino antradienį pristatytą Vyriausybės veiklos ataskaitą ir pareiškė, kad ji kelia liūdesį. Tik kalbama, kas turėtų būti, bet nėra aiškių nurodymų, kas bus padaryta. Liberalas savo nuomonę įprasmino eilėmis:
„Į Vyriausybę ateina liūdesys ir pasibeldęs klausia: „Ar galima užeiti?“
Ministras pirmininkas sako: užeikite ir sėskite šalia apatijos, džiaugsmo ir depresijos, bet tiktai nelieskite pažadų...“
Pasak K.Glavecko, tarp pažadų ir galimybių yra didžiulis skirtumas. „Jei ministras pirmininkas rodo ir galvoja, kad turi galias, tai dar nereiškia, kad jų turi. Jei ministras pirmininkas pasiėmė komandą ir sako, kad ji geriausia, tai nereiškia, kad ji tikrai geriausia“, – perspėjo liberalas.
Regionai pradės depresuoti?
Liberalas S.Gentvilas priminė, kad „valstiečiai“ į valdžią atėjo su „reformų vėliava“. Žmonės norėjo ir nori reformų, bet valstiečių mandatas pamažu tirpsta, nes tos reformos vis neprasideda. Užsibrėžti valdančiųjų tikslai dūžta į šipulius vienas po kito.
Valdantieji pasiūlė automobilių taršos mokestį, valstybinių vaistinių monopolį, pensijų pertvarkos sistemą, mokslo metų trukmės ilginimo idėją, tačiau vos sulaukę kritikos iškart skubėjo atsitraukti.
„Vienintelės reformos, kurias matome, tai tos, kurios yra neplanuotos ir su niekuo nepasitarus“, – teigė S.Gentvilas.
Spaudos konferenciją surengę Seimo nariai pažymėjo, kad regionuose gyvenantys žmonės pradeda nusivilti. Žlugo valdžios pažadas iškeldinti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas į Kauną. Dabar vykdoma universitetų pertvarka. Pasak S.Gentvilo, gyventojams nerimą kelia tai, kad Klaipėda ir Šiauliai liks be savo universiteto. „Regionai gali iš esmės tapti depresuoti ir žmonės gali nusivilti“, – pažymėjo jaunasis liberalas.
K.Glaveckas prisiminė Vyriausybės kanceliarijos ir ministerijų pertvarką. Pasak politikų, Vyriausybės atstovai išdalijo atleidimo lapelius, tačiau realių pokyčių vis nėra. „Jei ministras per du mėnesius neįveda naujos tvarkos, per likusius mėnesius valdininkai su paragrafais viską gražina į senąją tvarką“, – perspėjo Seimo narys.
Pasak liberalų, gali būti, kad išnyks muzikos festivaliai, kurie buvo organizuojami daugybę metų. Kultūriniai festivaliai žada kraustytis kelis kilometrus ir planuojami rengti už Lietuvos sienos, Latvijoje.
„Tautinių drabužių ir alkoholio akcentai kartais primena humoristines situacijas. Padaryti lietuviškas šventes be alaus... Gal net neverta diskutuoti, jau nekalbant apie pajamas Lietuvai“, – piktinosi politikai.
Liberalai akcentavo, kad valdantieji kalba apie alkoholio kontrolę ir mažinimo priemones. Formuojamas kontroversiškas rezultatas – bus sumažintas alkoholio vartojimas ir bus padidintos pajamos į biudžetą iš akcizų. „Tik neaišku, kam bus padidinta – Latvijai ar Lenkijai?“ – nelogiškumu kaltino K.Glaveckas.
Kalbama apie miškų ūkio sutvarkymą, pensijų reformas, tačiau gausu prieštaravimų. Siekiama pertvarkyti antrosios pakopos pensijų fondus. Pasak liberalų, tai nesuderinami pažadai ir planai.
Pasak K.Glavecko, Vyriausybės ataskaitoje viskas paremta ekonomikos augimu ir džiaugimusi, kad augimas atsirado, tačiau politikas perspėjo, kad toks augimas tokiai mažai valstybei kaip Lietuva yra labai mažas ir nereikėtų džiaugtis per anksti.
„Politinė aritmetika yra politinėje daugumoje, bet nėra politinės valios. Kai politinės valios nėra, negalima spręsti pagrindinių klausimų“, – pažymėjo S.Gentvilas.
Liberalai iš Vyriausybės pasigedo daugiau iniciatyvų leidžiant įstatymus. Liberalai pažymėjo, kad Seimas ir Prezidentūra aktyviai pateikia įstatymų projektus, o Vyriausybė tik stumdosi.
S.Skvernelis išskyrė opiausias problemas
Kaip vieną pagrindinių problemų S.Skvernelis antradienį nurodė didelę socialinę atskirtį. Jis tvirtino, kad jos nemažina net gerėjanti ekonominė šalies padėtis. Premjeras teigė nežinantis stebuklingų receptų socialinei atskirčiai mažinti. Pasak jo, tam skirta visa Vyriausybės programa.
Pagal pajamų pasiskirstymo koeficientą Lietuva 2015 metais buvo tik 26 vietoje Europos Sąjungoje, matyti reikšmingi pajamų nelygybės skirtumai tarp kaimo ir miesto regionų, apie 30 proc. žmonių patiria skurdo riziką ar socialinę atskirtį – tai yra vienas didžiausių rodiklių tarp visų ES valstybių narių.
Pristatydamas ataskaitą S.Skvernelis pažymėjo, kad opiomis visuomenės problemomis išlieka smurtas, patyčios, savižudybės. Jis pirminė, kad savižudybių riziką didinantys veiksniai yra alkoholis, narkotikai, psichikos sutrikimai, patyčios ir depresija. Premjero teigimu, Vyriausybė jau ėmėsi veiksmų siekdama sumažinti alkoholio prieinamumą.
Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad Lietuvoje demografinė padėtis lieka labai sudėtinga – gyventojų nuolat mažėja, daug emigruoja. Nors gimstamumo rodiklis, palyginti su 2015 metais, šiek tiek pakilo, tai neužtikrina natūralios gyventojų kaitos. Lietuvos gyventojų sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 metais iki 2,8 mln. 2016 metais.
Mažėjant darbingų žmonių skaičiui ir senstant visuomenei ateityje Lietuva gali susidurti su sunkumais finansuoti pensijas, sveikatos priežiūrą ir švietimą, konstatuoja Vyriausybė.
Pavasario sesijoje Vyriausybė Seimui ketina pateikti Farmacijos įstatymo pakeitimo projektą, kurio siūlys sumažinti koncentraciją mažmeninės prekybos rinkoje ir paskatins alternatyvių prekybos vaistais kanalų atsiradimą.
Jau gegužės mėnesį Vyriausybė Seimui ketina teikti Nedarbo ir socialinio draudimo įstatymo pakeitimus. Siūlys papildyti Užimtumo įstatymą, kad padidintų bedarbių galimybes greičiau įsilieti į darbo rinką. Vertins socialinių išmokų skyrimą. Siekdama paskatinti gimstamumą Vyriausybė ketina įteisinti išmokos vaikui sistemą.
