Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba neturi jokių įstatymais jai priskirtų funkcijų. Mat jas dar pernai kovą išbraukė praėjusios kadencijos Seimas.
Bet užuot panaikinusi iki 40 etatų išsipūtusią ir mokesčių mokėtojų pinigus tuščiai švaistančią kontorą, naujoji valdžia leisgyvei įstaigai sumanė dirbtinai įpūsti gyvybės.
Aplinkos viceministras Mindaugas Gudas parlamentui pateikė įstatymo pataisas, kuriomis siekiama kai kurias dabar ministerijai priskirtas aplinkos apsaugos kontrolės priežiūros funkcijas perduoti pavaldžioms įstaigoms.
Viceministras nepaneigė, kad tarp tokių įstaigų gali atsidurti ir Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba, kuriai, be kita ko, gali būti pavesta tikrinti medžiotojų blaivumą.
Tačiau Seimas tokius užmojus blokavo: pataisoms po pateikimo nepritarė ne tik opozicija. Už įtarimų sukėlusias įstatymo pataisas balsavo vos keli valdančiosios daugumos atstovai.
Tęsia „zadanijų“ politiką
Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas liberalas Simonas Gentvilas džiaugėsi, kad politikai perkando ministerijos kėslus pratęsti merdinčios įstaigos agoniją.
Seimui atmetus įstatymo pataisas, S.Gentvilas kreipėsi į aplinkos ministrą „valstietį“ Kęstutį Navicką, reikalaudamas kuo skubiau panaikinti jokių realių funkcijų nevykdančią instituciją, kurios išlaikymas mokesčių mokėtojams per metus atsieina beveik milijoną eurų.
Paprašęs ministro principingai įvertinti savo pavaldinių veiklą, S.Gentvilas teigė, kad prigalvodama leisgyvei įstaigai vis naujų funkcijų, dabartinė ministerijos vadovybė tęsia buvusio ministro „tvarkiečio“ Kęstučio Trečioko biurokratijos plėtimo tradicijas.
„Šią įstaigą buvęs ministras pavertė partijai artimų kadrų prieglauda.
Panaikinęs nieko neveikiančią įstaigą, K.Navickas turėtų kuo girtis, bet kažkodėl elgiasi kitaip. Tai – chrestomatinis biurokratijos plėtimo pavyzdys“, – kalbėjo liberalas.
Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas Vitalijus Gailius irgi pareiškė, kad butaforinių įstaigų dangstymas ir finansavimas nedaro garbės dabartinei Vyriausybei: „Atrodo, kad taip pratęsiama „zadanijų“ politika, kai po ministerijų sparnu globojamos atskiros valstybės įstaigos.“
Lėšas naudoja neefektyviai
Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba įsteigta beveik prieš trejus metus.
Planuota, jog prie atsiradusios naujos įstaigos bus prijungti aštuoni regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD).
Tačiau tuometės Vyriausybės planams pasipriešino Seimas, iš šios tarnybos pernai atėmęs ir kontrolės funkcijas.
Įstatymų leidėjai tarnybą išbraukė iš įstatymo, nustatančio, kas Lietuvoje atlieka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Ji tokios funkcijos neturi jau metus ir nuo tada yra pakibusi ant plauko.
Ankstesnės kadencijos parlamentarai tikėjosi, kad Vyriausybė netrukus likviduos ir pačią įstaigą. Juolab kad atliktas tarnybos auditas atskleidė, kad jai skiriami pinigai naudojami neefektyviai.
Vis dėlto buvusi valdžia jokių sprendimų nepriėmė, o įstaigai vadovaujantis Vytautas Eidikonis tuomet aiškino, kad tarnyba esą atlieka labai svarbią misiją – analizuoja ir vertina riziką atliekų tvarkymo srityje, apie gautus pažeidimus praneša kitoms institucijoms.
Pripažino padarę klaidą
Jau tada, kai Seimas laimino šios tarnybos atsiradimą, buvęs Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas pripažino, jog tai buvo didžiulė politikų klaida. Socialdemokratas dėl to buvo prisiėmęs kaltę ir sau.
A.Salamakinas teigė patikėjęs tuometės Aplinkos ministerijos vadovybės išvedžiojimais, esą įstaiga nebus didelė ir tikrins nusiskundimus dėl galbūt neskaidrios RAAD pareigūnų veiklos, tirs skundus.
Bet vietoj žadėtų penkių etatų tarnyba pūtėsi kaip ant mielių – iki pusės ministerijos dydžio įvairiausių kontrolierių būrio.
„Dar blogiau, kad niekas nesupranta, ką tarnyba apskritai veikia ir iš ko finansuojama“, – „Lietuvos rytui“ yra sakęs A.Salamakinas.
Įvertino kaip darbo broką
K.Navickas pripažino, kad tarnyba yra neveikli, tačiau jos likimo vis dar nežino.
Ministro teigimu, M.Gudas nesugebėjo parlamentarams tinkamai išaiškinti teiktų įstatymo pataisų esmės: „Viceministras buvo tinkamai nepasirengęs. Tai vertinu kaip mūsų darbo broką. Dėl jo atsirado visokių prielaidų.“
K.Navickas aiškino, kad projekte numatytas funkcijas, tarp jų ir girtų medžiotojų gaudynes, gali atlikti kitos ir ministerijai pavaldžios institucijos, pavyzdžiui, Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba.
„Lietuvos ryto“ tiesiai paklaustas, ar nėra bandoma reanimuoti jau metus merdinčios įstaigos, ministras negalėjo tvirtai atsakyti: „Kol kas dar nesame pasirengę struktūrinei aplinkos apsaugos kontrolės sistemos pertvarkai.
Viskas šiek tiek stringa. Bet netrukus planuojame parengti planus, juos pristatysime valdančiajai koalicijai. Kai bus aiški visa struktūra, bus matyti, ar ši tarnyba liks, ar ne.“
Vis dėlto „valstietis“ neatmetė, kad gali būti grįžtama prie buvusios valdžios sumanymo jungti tarnybą ir departamentus. Tada tarnyba esą būtų reikalinga.
„Taip, šiandien ši tarnyba nėra veikli.
Bet aš dar nesu apsisprendęs, ar ją naikinti, ar palikti. Lauksiu pasiūlymų dėl visos struktūros, tuomet apsispręsiu“, – „Lietuvos ryto“ paklaustas, kodėl delsiama priimti sprendimą dėl merdinčios įstaigos, sakė K.Navickas.
Kai neturi idėjų, iš stalčių traukia senienas
Aplinkos ministerijos užmojams reanimuoti Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą laiku kelią užkirtęs Seimas sugeba susidoroti toli gražu ne su visais kuriozais, kuriuos iš stalčių traukia ir įstatymų leidėjams neša vadinamoji profesionalų Vyriausybė.
Kaip rašė „Lietuvos rytas“, neseniai vidaus reikalų ministras E.Misiūnas Seimui pateikė dar praėjusios valdžios paliktą siūlymą likviduoti prie ministerijos veikusią Sveikatos priežiūros tarnybą.
Tik pritarus pataisoms po pateikimo buvo apsižiūrėta, kad ši įstaiga neveikia jau daugiau kaip metus, o vietoj jos be politikų palaiminimo jau yra įkurta kita valdiška įstaiga.
Parlamentarai prisipažino nesupratę, kad balsuoja už jau įvykusią reorganizaciją, o vidaus reikalų ministras nesugebėjo suprantamai jiems paaiškinti, ką siūlo.
Seimo senbuviai mano, kad panašių nesusipratimų gali būti ir daugiau, nes įstatymų leidybos mašina yra užvesta, o naujų ir kokybiškų projektų Vyriausybė ir parlamento naujokai pateikia vos vieną kitą. Dėl to neretai iš stalčių traukiamos ir įvairios senienos, kurios Seime sunkiai skynėsi kelią praėjusią kadenciją.
Pavyzdžiui, nedaug trūko, kad Seimas būtų svarstęs „valstietės“ D.Šakalienės užregistruotą ankstesnės kadencijos parlamentarų galvose brandintą idėją įpareigoti žiniasklaidą, jog pusę jos skelbiamo turinio sudarytų pozityvios naujienos.
