Anksčiau buvo žinoma tik tiek, kad vidutiniškai 14 litrų gryno spirito kasmet išmaukiantys lietuviai yra vieni šios srities lyderių pasaulyje, o kaimas išvis nusigėręs.
Tikslios informacijos pasigesta pernai, kai restoranų savininkai pamėgino apskaičiuoti, kiek vis dėlto alkoholio nuperka ne mūsų šalies gyventojai, o turistai ir emigrantai.
Ledai pajudėjo, net Statistikos departamentas atnaujino metodiką ir įtraukė turistus. Todėl pernai vienam 15 metų ar vyresniam šalies piliečiui teko 14 litrų gryno alkoholio – 0,2 proc. mažiau nei 2015-aisiais.
Tačiau visiems aišku, kad ir tai yra beprotiškai daug, o girtuoklystė seniai tapusi daugelio kruvinų konfliktų ir tragedijų priežastimi. Bet norint suvaldyti situaciją reikia šį reiškinį deramai ištirti.
Valstybės institucijos tuo iš esmės neužsiima, todėl pastaruoju metu sujudo verslas.
Tai suprantama, nes jau įsigalioję ir dar tik numatomi įstatymų pakeitimai turėtų smarkiai sujaukti tiek gamintojų, tiek pardavėjų kortas. Ar tokie tyrimai yra visiškai objektyvūs, sunku spręsti, bet jie bent padeda susidaryti šiokį tokį vaizdą.
Lietuvos verslo konfederacijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad beveik 4 proc. šalies gyventojų alkoholį vartoja kasdien, o kone ketvirtadalis – bent 2–3 kartus per mėnesį. Įdomu, kad dešimtadalis vartotojų išgeria net 37 proc. šalyje per metus suvartojamų svaigalų. Kaimuose svaiginasi 8,5 proc., miestuose – 4,6 proc., o didmiesčiuose – 4,2 proc. žmonių.
Panagrinėjus alkoholio vartotojų amžių aiškėja, kad jaunimas toli gražu nėra taip įnikęs svaigintis. Tarp 20–29 metų žmonių girtauja 2,8 proc., o, pavyzdžiui, tarp 40–49 metų – net 10,3 procento.
Skaičiai įspūdingi, problema baisi. Tad ką daryti? Lietuvos prekybos įmonių asociacijos užsakymu mokslinę studiją atlikusi bendrovė „Estep“ apskaičiavo, kad pritaikius visas siūlomas priemones alkoholio vartojimą galima sumažinti 3 litrais gryno spirito per metus vienam gyventojui. Kitaip tariant, kone penktadaliu.
Efektas būtų stulbinamas, tačiau tyrėjai įspėjo ir dėl neigiamų veiksnių, kurių negalima nepaisyti. Antai visiško ribojimo atveju legalaus alkoholio vartojimas sumažėtų 29 proc., bet nelegalaus išaugtų 30 proc., o legaliai įvežto, bet neįtraukto į apskaitą – net 120 proc. Kita vertus, silpnuosius gėrimus išstumtų stiprieji, o visiems pasaulyje seniai akivaizdu, kad jie yra gerokai pavojingesni.
Taigi valdžia turėtų bent padėkoti verslininkams, kurie ėmėsi tokių tyrimų. Tačiau elgiamasi priešingai: antai A.Veryga „Estep“ darbą pavadino nebaigtu, o apie nelegalią prekybą tepaaiškino, kad šis reiškinys buvo vertintas tik vieną sykį.
Užtat statyti arklį prieš vežimą valdantieji tikrai moka. Juk apsisprendę nuo kovo smarkiai padidinti akcizus jie paaiškino, kad jei kas nors bus negerai ar tokie veiksmai neduos efekto, bus galima įstatymus taisyti. Tik ar nevertėjo prieš tai patiems išnagrinėti visų galimų pasekmių?
Dabar į Seimą keliaus dar vienas įstatymų paketas. Ketinama prekybą alkoholiu pirmadieniais–šeštadieniais leisti nuo 10 iki 20 val. (dabar – nuo 8 iki 22 val.), o sekmadieniais – iki 15 val. Svaigalų įsigyti galėtų tik sulaukusieji 20 metų, o jų reklama būtų visiškai uždrausta. Seimas dar nėra palaidojęs idėjos ir steigti specializuotas parduotuves.
Visos šios priemonės suveiktų vieninteliu atveju – jei Lietuva būtų vandenyne pasimetusi sala, kurios niekas nelankytų, o čiabuviai negalėtų niekur išvykti. Tačiau mūsų šalis priklauso ES, kurioje galioja žmonių ir prekių judėjimo laisvė.
Alkoholinio turizmo pavyzdžių yra ne vienas: suomiai tebeplaukia alaus ir degtinės į Estiją, akcizus smarkiai padidinę estai krauna pinigus Latvijai, kurios verslininkai metėsi atidarinėti parduotuves pačiame pasienyje.
Jau dabar skardinė įprasto alaus Lenkijoje kainuoja vos ne perpus pigiau nei pas mus. Priėmus dar daugiau ribojimų Varšuva galės kas savaitę siuntinėti į Vilnių padėkos raštus už milžinišką finansinę paramą.
Mūsų šalies prekybininkai ir gamintojai dėl to tikrai nemenkai nukentės. Pavyzdžiui, aludariai jau pradėjo stabdyti numatytas investicijas ir pamažu atleidinėja darbuotojus. Tokia auka apsimokėtų tik tuo atveju, jei valdžia pateiktų tikslius rodiklius, kas gero bus pasiekta.
Bet kol kas, atrodo, ketinama patrankomis šaudyti muses. Kas lauks ateityje, nesunku nuspėti iš A.Verygos patarimo teatrų lankytojams solidarizuotis su kaimo girtuokliais ir atsisakyti taurės vyno per spektaklio pertrauką.
Vyriausybės palaimintas kovos su alkoholizmu priemonių planas Seime bus tikriausiai patvirtintas, gal net dar radikalesnis.
Todėl net alaus ar sidro visiškai negeriantiems melomanams šią vasarą vertėtų aplankyti kaip įmanoma daugiau muzikos festivalių, nes ateityje jie greičiausiai neteks rėmėjų ir nunyks.
