„Pernai atsižvelgdami į mokslininkų rekomendacijas ant Parnižio kopos sustatėme pirmąsias smėlio sieneles, kitaip dar vadinamas smėlio šukomis.
Mums buvo svarbu išsiaiškinti, ar šis principas veikia. Ir tai iš tikrųjų veikia – kur buvo gaudyklės, ten smėlis užsilaikė, o kur dar papildomai dėjome šakų, net kopelės supustytos“, – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.
Lietuvoje dar nėra kopų išsaugojimo patirties, todėl tenka remtis Olandijos, Prancūzijos pavyzdžiais. Ten panašūs darbai atliekami jau senokai.
Šiemet kelių rūšių smėlio gaudyklės buvo sustatytos Naglių gamtos rezervate. Kol kas bandoma išsiaiškinti, kurios jų veikia efektyviausiai.
„Kopoms neigiamą įtaką daro klimato atšilimas ir besniegės žiemos. Kai sniegas užkloja kopas, vėjas nebaisus. O jei besniegę žiemą užklumpa audros – visai prastai.
Ir šiemet stebėjome liūdną vaizdą – stiprus vakarų vėjas nuo kopų tolyn į užšalusias marias sunešė daugybę smėlio. Turime tą smėlį sulaikyti, ir kuo greičiau“, – sakė A.Feser.
Tikimasi, kad metų pabaigoje ne tik bus parengta ilgalaikė kopų tvarkymo programa, bet ir pradėti konkretūs darbai. Svarbiausia užtvarus smėliui sulaikyti spėti pastatyti iki žiemos.
Vasarą juos galima išmontuoti ir išvežti, kad nedarkytų kraštovaizdžio.
Smėlio sulaikymo darbams skirta pinigų, surinktų už Naglių gamtos rezervato lankymą. Nuo praėjusių metų bilietas suaugusiajam kainuoja du eurus.
