Tokius žmones žudė ir jie iš Afganistano bėgo. Mano dėdės šeima išvyko į Ameriką, kitas dėdė, kuris turėjo savo verslą, išvyko į Uzbekistaną.
Afganistane liko tik mūsų šeima, bet mirus tėvui likti šalyje buvo nesaugu, todėl turėjau išvykti“, – sklandžia lietuvių kalba savo istoriją pasakojo 2005-aisiais į Lietuvą atvykęs afganistanietis Shaheenas Malookas.
Netrukus prisieks Lietuvai
„Žinojau, kad Europa priima žmones, kuriems reikia pagalbos. Nieko nežinojau apie Lietuvą, žinojau, kad man reikia į Europą“, – kalbėjo jis.
Afganistanietis teigė, kad pirmieji įspūdžiai nebuvo labai pozityvūs: „Pabradėje buvau uždarytas ir nežinojau, kas laukia toliau. Vėliau, kai vienas Raudonojo Kryžiaus darbuotojas pasirūpino, kad būčiau perkeltas į Ruklą, ten sutikau malonių žmonių, kurie padėjo atsistoti ant kojų, išmokti lietuvių kalbą. Esu labai dėkingas šiems žmonėms.“
Vėliau Sh.Malookas persikėlė į Kauną ir pradėjo savarankišką gyvenimą. „Dirbu baldų gamybos įmonėje, taip pat dirbu laisvai samdomu vertėju. Netrukus prisieksiu Lietuvai, nes prezidentė man suteikė galimybę gauti Lietuvos pilietybę“, – kalbėjo pabėgėlis iš Afganistano.
Konvenciją ratifikavo prieš 20 metų
Minint 1951 metų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 metų protokolo ratifikavimo Lietuvoje 20-metį Seime surengta konferencija „Pabėgėlių konvencijai Lietuvoje 20 metų. Pabėgėlių apsaugos Lietuvoje pažanga, iššūkiai bei ateitis“.
Žmogaus Teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas kreipdamasis į konferencijos dalyvius kalbėjo: „Kiekvienas persekiojamas žmogus turi teisę ieškoti prieglobsčio kitose šalyse. Jau 20 metų, kai Lietuvoje galioja JT konvencija dėl pabėgėlių teisinės apsaugos. Konvencijoje yra ne tik apibrėžimas pabėgėlio statusas, koks asmuo nėra laikomas pabėgėliu ir kada asmuo nustoja būti pabėgėliu. Konvencijoje taip pat įtvirtintas pabėgėlių negrąžinimo principas, kuris reiškia, kad asmuo negali būtų išsiųstas atgal į šalį, kur jam gresia pavojus.“
Anot V.Simuliko, stodama į ES Lietuva įsipareigojo rūpintis pabėgėliais taip, kaip tai numato Bendrijos teisės aktai: „Vieni vyksta teisėtais būdais, kiti ieško neteisėtų, kad pabėgtų nuo karo, skurdo ar priespaudos. Europa susiduria su didžiausia pabėgėlių krize nuo Antrojo pasaulinio karo. Lietuva gauna nedaug prašymų suteikti pabėgėlio statusą: 2016-aisiais – 425, iš jų statusas suteiktas 181 asmeniui, 14 asmenų suteikta papildoma apsauga. Šiemet pabėgėlio statusas yra suteiktas 99 asmenims.“
Seimo narys pabrėžė, jog pabėgėliai Lietuvoje atsidūrė ne todėl, kad patys pasirinko šią šalį, o todėl, kad turėjo palikti namus. „Integracijos procesas – dvipusis ir abi pusės turi prisitaikyti. Lietuvoje nėra susiformavusi palanki nuomonė apie pabėgėlius“, – kalbėjo politikas.
