Nors prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo išreiškusi viltį, kad Vokietija aktą padovanos Lietuvai valstybės 100-mečio proga, tačiau M.Hollmanas pareiškė, jog Vokietija Lietuvai gali tik paskolinti valstybės įkūrimą liudijantį dokumento originalą metams.
Žymaus Lietuvos istoriko Alfredo Bumblausko toks vokiečių „šykštumas“ nenustebino: jo teigimu, kompleksinės dokumentų bylos taip paprastai nedovanojamos.
A.Bumblauskas priminė, kad nemažai Lietuvos istorijai svarbių dokumentų – Lietuvos Metrika, 1385 metų Krėvos unija ir kitų dokumentų originalų saugomi ne Lietuvoje, bet tai nė kiek netrukdo istorikų tyrimams.
Tuo tarpu Berlyne Aktą suradęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius L.Mažylis tikino suprantantis šį Vokietijos žingsnį, tačiau norėtų, kad svarbus dokumentas ilgiau būtų Lietuvoje.
Aktas svarbus ir Vokietijai
Pasak M.Hollmano, Vokietija supranta šio dokumento reikšmę Lietuvai, Federalinio užsienio reikalų ministerijos archyvas tai parodė, kai nedelsdamas pateikė Lietuvai aukščiausios kokybės reprodukciją.
„Mano požiūriu, būtų įmanoma oficialiai paskolinti, pavyzdžiui, vienerių metų laikotarpiui – minint Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1918-aisiais 100-ąsias metines. Vis dėlto atskirti originalų dokumentą nuo jo konteksto ir perduoti jį Lietuvai būtų precedentas, galintis sukelti nenumatytų padarinių visuotinai pripažįstamiems archyvų ir istorikų darbo pagrindiniams principams – ne vien Vokietijoje, bet ir pasaulyje“, – naujienų agentūrai BNS teigė Vokietijos archyvų vadovas M.Hollmanas.
Savo ruožtu, profesorius A.Bumblauskas portalui lrytas.lt sakė, kad reikėtų džiaugtis, jog Vokietija Vasario 16-sios Akto originalą nors metams paskolina.
„Tai juk nėra palaidas dokumentas – jis įsegtas į bylą, liudijančią apie Vokietijos užsienio politiką tais metais, todėl logiška, kad yra Vokietijos nuosavybė. Būna, kad šalys keičiasi palaidais dokumentais, bet šiuo atveju aktas yra kompleksinė archyvo bylos dalis“, – aiškino Lietuvos istorikas.
A.Bumblauskas pabrėžė, kad moksliniai tyrimai dėl to nenukentės, nes akto turinys žinomas seniai, iš spausdinto varianto.
„Vokietijoje rastas rankraštis, žinoma, mums turi simbolinę reikšmę“, – teigė profesorius.
Lietuvos Metrikos rusai neatidavė
A.Bumblauskas pabrėžė, kad daug Lietuvos istoriją liudijančių dokumentų išmėtyta po kitų valstybių archyvus.
Pavyzdžiui, Lietuvos Metrika saugoma Maskvoje ir bandymai praeityje ją gauti iš Rusijos buvo nesėkmingi. Lietuvai ir Rusijai 1920 metais pasirašius taikos sutartį, buvo sudaryta P.Galaunės vadovaujama komisija, kuri bandė atgauti Lietuvos Metriką.
Tačiau anuomet pasipriešino žymus rusų istorikas Matvejus Liubavskis, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK) interpretavęs kaip „lietuvių ir rusų valstybę“ („litovsko-russkoje gosudarstvo“), pasipriešino pateikęs argumentą, kad Lietuvos Metrika yra net svarbesnis Rusijos istorijos šaltinis.
„Turime tik varganas Lietuvos Metrikos kopijas. Reikėtų derėtis valstybiniu lygiu su Rusija, kad Metrika būtų suskaitmeninta ir gautume jos skaitmeninę versiją. Istoriniams tyrimams to užtektų“, – aiškino A.Bumblauskas.
Vilniuje nėra ir Lietuvos I, II Statutų originalų, tik nuorašai. III Statutas jau buvo atspausdintas.
Krėvos sutartis, pagal kurią 1385 metais LDK ir Lenkija paskelbta jungtine konfederacija, taip pat yra Krokuvos (Lenkija) arkivyskupijos nuosavybė.
Noras – ilgiau turėti dokumentą
Aktą aptikęs VDU profesorius L.Mažylis visiškai pateisina Vokietijos poziciją neperduoti visam laikui Lietuvai šio svarbaus dokumento, nes tai yra Vokietijos turtas.
„Žinojimas apie tame aplanke esantį Aktą dar tvirčiau apibrėžia Lietuvą kaip tarptautinės teisės subjektą“, – įsitikinęs kaunietis.
Kita vertus, profesorius mano, vokiečiai galėtų Aktą Lietuvai paskolinti ilgesniam laikui.
„Galbūt per metus ne visi žmonės suspės jį pamatyti, kai kas norės ilgiau pasigėrėti arba patyrinėti bent akimis“, – svarstė profesorius L.Mažylis.
Jis mano, kad diplomatams tai būtų pagrindinė užduotis – susitarti dėl galimybės Aktą pasilikti Lietuvoje ilgesniam laikui. L.Mažylis neįžvelgia kliūčių su draugiška valstybe pasiekti tokį susitarimą.
Laimė – ne milijonas eurų
L.Mažylis Vasario 16-sios akto originalą aptiko Vokietijos URM archyve šių metų kovo 29 dieną.
L.Mažylio atradimas istorikų akademiniuose sluoksniuose iš pradžių sukėlė šoką ir skeptiškas nuotaikas, net abejota, ar rastas dokumentas iš tiesų originalas.
Dar iki kauniečio atradimo Vokietijos archyvuose koncernas „MG Baltic“ buvo pažadėjęs milijoną eurų tam kuris suras Vasario 16-sios akto originalą. Bet jį suradus koncerno vadovas D.Mockus ėmė išsisukinėti, prabilo apie išlygas.
Pats L.Mažylis ne kartą pareiškė, kad ieškodamas akto jis apie premiją negalvojo. Ketvirtadienį susitikimo su visuomene Švietimo ir mokslo ministerijoje metu mokslininkas pabrėžė, kad jam nereikia „nešvarių milijonų“.
