Užduotis labai sunki ar net neįmanoma, ypač kai dar ir prezidentė D.Grybauskaitė paragino parlamentarus nevažiuoti buldozeriu per Konstituciją, o Seimo teisininkai pateikė išvadą, kad jai prieštarauja siūlymas išplėsti dvigubos pilietybės ribas.
Nors net 114 parlamentarų teikia įstatymo projektą, kuris leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems ir ES ar NATO šalių piliečiais tapusiems asmenims, mažai tikėtina, jog šis teisės aktas įveiks KT barjerą.
Juk dar 2013 m. KT vienareikšmiškai suformulavo nuostatą, kad Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu asmenims, išvykusiems iš Lietuvos jau po nepriklausomybės atkūrimo. Tai esą įmanoma tik referendumu pakeitus jos 12 straipsnio 2 dalį.
Taigi KT suformuluota dvigubos pilietybės doktrina, atrodytų, nepalieka kitos išeities kaip mėginti įteisinti ją keičiant Konstituciją referendumu, todėl nestebina, kai vienas jos kūrėjų V.Sinkevičius griebiasi už galvos stebėdamas Seimo pastangas kaip nors rasti kitokį būdą šiam tikslui įgyvendinti.
Vadinasi, susidarė aklavietės situacija. Lietuviai toliau emigruoja, itin dažnai pasirenka Didžiąją Britaniją, o dėl „Brexit“ daug jų norės tapti ir šios šalies piliečiais, bet negalės išsaugoti Lietuvos paso. Dvigubos pilietybės įteisinimas gal padėtų išlaikyti bent dalies emigrantų ryšį su tėvyne, bet, atrodo, tai beveik neįvykdoma užduotis.
Užsienio lietuviai priešinasi referendumo idėjai, nes mano, kad niekaip nepavyks įvykdyti Konstitucijai keisti būtinos sąlygos. Iš tiesų kokia tikimybė, kad už tai balsuos reikiamas skaičius piliečių?
Netgi prikvietus prie balsadėžių daugiau kaip pusę rinkimų sąrašuose įrašytų žmonių – o jau tai labai sudėtinga užduotis – dar reikia, kad jie visi vieningai pritartų dvigubos pilietybės įteisinimui.
O dalis lietuvių laikosi nuomonės, kad įgijusiems kitos šalies pilietybę emigrantams ir nereikia leisti pasilikti Lietuvos paso. Regis, referendumas palaimintų tai įteisinantį Konstitucijos keitimą nebent tuo atveju, jei ateitų balsuoti kokie 60–70 proc. piliečių. Tai būtų kone stebuklas.
Dabartinėmis sąlygomis toks aukštas barjeras faktiškai tapo neįveikiamas bet kokiu Konstitucijos keitimo klausimu, todėl Referendumo įstatymas išvis virto popieriniu. Juk emigravo ketvirtadalis piliečių, didžioji jų dauguma nebalsuoja, o ir likę Lietuvoje žmonės nėra aktyvūs, kai reikia pareikšti savo politinę valią.
Todėl, matyt, jau laikas persvarstyti Referendumo įstatymą ir nuleisti reikalavimų kartelę. Tuomet tikėtina, kad pavyktų įteisinti dvigubą pilietybę emigrantams. Bet tokiam sprendimui reikia daug laiko, o diskusijos apie tai dar nė neprasidėjusios, nes bijoma atverti duris visokiausiems užmojams kaitalioti Konstituciją.
Vis dėlto Seimas dar nenuleidžia rankų ir tebeieško, kaip įteisinti dvigubą pilietybę neskelbiant referendumo.
Antai Seimo vadovas V.Pranckietis pareiškė, kad pateiktos Pilietybės įstatymo pataisos vis viena bus priimamos, bet gali atsirasti nauja formuluotė – tiesiog pašalinta data iš teisinės nuostatos, leidžiančios kaip išimtį dvigubą pilietybę turėti asmenims, išvykusiems iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11-osios.
Taip būtų sulygintos išvykusių iki nepriklausomybės paskelbimo ir emigravusių iš jau nepriklausomos Lietuvos asmenų teisės. Be to, tik išbraukus datą iš dvigubos pilietybės išimtį leidžiančios teisės normos galima ją taikyti visų, o ne vien ES ir NATO šalių pilietybę įgijusiems asmenims.
Bet vargu ar ir ši gudrybė neužklius Konstitucijos sargams, nes reta išimtimi laikomai dvigubai pilietybei būtų plačiai atlapotos durys.
Seimas dar viliasi, kad dabartinis KT pakeis dvigubos pilietybės doktriną ir leis ją įteisinti nekeičiant Konstitucijos. Bet tai irgi mažai tikėtina, nes KT išaiškinimai laikomi neginčytina konstitucine tiesa – panašiai kaip niekada neklystančio popiežiaus žodis tikintiesiems.
Sumanūs konstitucinės teisės specialistai dvigubos pilietybės doktriną turbūt sugebėtų išminkyti ir kitaip, nei suformuluota ankstesnės sudėties KT nutarimuose, bet tai būtų teisiškai neleistina jų revizija.
Žinoma, konstitucinės doktrinos kai kada keičiamos net ir tokioje demokratijos tvirtove laikomoje šalyje kaip JAV, bet tai vyksta retai ir turi praeiti dešimtmečiai, kai jau būna galima teigti, kad smarkiai pakitęs gyvenimas pakeitė ir konstitucinių normų suvokimą.
Tada galima neatšaukti ankstesnio Konstitucijos išaiškinimo, o jį tarsi natūraliai keičia pats gyvenimas. Bet dvigubai pilietybei skirti KT nutarimai priimti gana neseniai, o nauja konstitucinė doktrina reikštų, kad anksčiau teismas pagrindinį įstatymą aiškino neteisingai. Tokiai revizijai vargu ar ryšis ir dabartinės sudėties KT.
Tuo metu kai kurie teisės specialistai svarsto, kad reikėtų sukurti lenko kortą primenantį naują teisinį dokumentą, kuris leistų emigrantams išsaugoti socialines ir turtines teises Lietuvoje, išskyrus politines, pirmiausia balsavimo.
Tik ar toks pilietybės pakaitalas tenkintų svetur laimės ieškančius lietuvius?
