Kad toks požiūris pasenęs, mėgina įrodyti provincijos politikos dirvonus ariantys tarybų nariai. Štai Alytaus politikai tiesiog trykšta meile rinkėjams, tad per mėnesį jiems negaili ir po 50–69 valandų.
Kai kurie alytiškių išrinktieji demonstruoja stebėtiną darbštumą. Po 40 valandų tiesioginio darbo per savaitę jie sugeba dar rasti beveik pusantros savaitės per mėnesį tarybos nario darbui.
Tad nenuostabu, kad po alinančių diskusijų su rinkėjais apie automobilių stovėjimo aikštelių plėtrą, daugiabučių atnaujinimą alytiškiai politikai namus pasiekia tik vidurnaktį nuvaryti kaip darbiniai arkliai.
Ne lengvesnį jungą velka ir Palangos tarybos nariai.
Jiems tenka ne tik susitikti su rinkėjais, bet ir blaškytis po Lietuvą sprendžiant sudėtingus kurorto reikalus.
Gerai, kad tarybos nario veiklai jie prisiduria bent po 312 eurų. Palangos juodadarbiams mokama daugiau nei tarybos nariams didžiuosiuose miestuose Vilniuje ar Klaipėdoje, kur jie gauna 300 eurų išmokas.
Aišku, didžiausią tarybos nario veiklai skirtų išlaidų dalį Palangos politikai panaudoja automobilių degalams. O kvitai liudija, kokios varginančios būna kelionės. Pavyzdžiui, vienas tarybos narys degalų į automobilio baką pylė ir Vilniuje, ir Kaune, ir Kryžkalnyje.
Palangos tarybos nariai – tikri kelionių rekordininkai. O vienas jų, vykdydamas savo pareigas, gruodį ir sausį nuvažiavo mažiausiai po 3 tūkst. kilometrų. Vargšelis visai išseko kelyje – gruodžio mėnesį jis tris dienas paeiliui pylėsi degalų už 125 eurus.
Aišku, kad vėlų metą po tokių alinančių darbų ir kelionių grįžę namo provincijos politikai sulaukia sutuoktinio ar sutuoktinės priekaištų. Šeimos gyvenimas – vienintelė sritis, kurioje jie savo pareigų atlikti nebespėja. Dėl Lietuvos visiškai negaili savęs.
