Kovų su Rusija frontuose – ir apsijuokęs ministras, ir klastingi dūriai Seime

Norėjo gero – dalyvauti nacionalinėje kovoje prieš Rusijos pavojų ir pelnyti sau gausių politinių taškų. Bet tik apsijuokė ir dar pylos gavo.

Vidaus reikalų ministras E.Misiūnas priverstas atremti kritiką.<br>T.Bauro nuotr. iš archyvo
Vidaus reikalų ministras E.Misiūnas priverstas atremti kritiką.<br>T.Bauro nuotr. iš archyvo
M.Bastys toliau remiamas prie sienos.<br>J.Stacevičiaus nuotr. iš archyvo
M.Bastys toliau remiamas prie sienos.<br>J.Stacevičiaus nuotr. iš archyvo
G.Steponavičius prarado teisinę neliečiamybę.<br>J.Stacevičiaus nuotr. iš archyvo
G.Steponavičius prarado teisinę neliečiamybę.<br>J.Stacevičiaus nuotr. iš archyvo
Daugiau nuotraukų (3)

„Lietuvos ryto“ savaitė

Apr 22, 2017, 9:04 AM, atnaujinta Apr 25, 2017, 8:43 PM

Tokioje baloje jau antra savaitė murdosi žalias vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas ir jo kariauna. Ta bala – mokymai, per kuriuos turėjo būti sėkmingai atremta vadinamųjų žaliųjų žmogeliukų iš niekam nežinomos Udijos valstybės ataka, paskelbiant čia „liaudies respubliką“.

Jau daugelyje kariuomenės manevrų nugrotas scenarijus, kurį neva kruopščiai planuoja tos Udijos strategai Kemliaus bokštuose, dabar turėjo atnešti šlovę ir vidaus reikalų sistemai.

Bet deguto šaukštai pasipylė kone iškart. Apie tai, kad vyksta mokymai, policininkai buvo neįspėti, todėl nežinomiems atėjūnams atidavė komisariatą be mūšio, o eiliniai piliečiai įsibrovėlių tiesiog neišsigando.

Negana to, buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas M.Laurinkus interviu „Lietuvos rytui“ su žemėmis sumaišė pratybininkus už tai, kad jie skelbė „Šalčininkų liaudies respubliką“.

Mat tuo ne tik įžeisti šalčininkiečiai, bet ir tarsi siekta parodyti, jog Lietuvos tautinės mažumos nėra lojalios valstybei.

Šios M.Laurinkaus pastabos iš pradžių buvo praleistos pro ausis, bet šią savaitę vidaus reikalų ministrą ant kilimėlio išsikvietė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

Beje, viena aršiausių E.Misiūno skalbėjų buvo konservatorė, krašto apsaugos eksministrė Rasa Juknevičienė – esą buvo didelis pavojus, kad per chaotiškai vykusias pratybas galėjo būti pralietas kraujas.

Tuo metu lenkų tautinės mažumos atstovai Seime ėmė reikalauti ministro portfelio ir skalpo.

Pasipylus tokiai kritikai į krūtinę muštis teko ir E.Misiūnui, ir jo pagrindiniam globėjui premjerui S.Skverneliui – juodu gynėsi, jog visi trūkumai buvo pavienės nevykusios improvizacijos.

Kova su Rusija vyksta ir kitame fronte, kuris griaudėja dar smarkiau. O kaipgi! Juk pagautas tikras žaliasis žmogeliukas – ir ne bet kur, o valstybės širdyje, Seime!

Šią savaitę Seimas patvirtino NSGK išvadas, pagal kurias socialdemokratas Mindaugas Bastys kartu su buvusiais ir esamais Rusijos specialiųjų tarnybų agentais veikė prieš valstybės interesus ir siekė pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį.

Komitetas tokią išvadą išrutuliojo iš VSD operatyvinės medžiagos, rodančios, kad M.Bastys bendravo su keliais asmenimis, galbūt susijusiais su Rusijos žvalgyba, kurie esą siekė blokuoti naujos Visagino atominės elektrinės statybą, Lietuvą įtraukti į bendras su rusais tokio objekto statybas Kaliningrade.

Politikas net padėjo rusams susitikti su tuomečiu Seimo pirmininku V.Gedvilu.

Beje, visa tai buvo bergždi bandymai – valstybės aktai šioje srityje draudžia bet kokius konkrečius veiksmus su Rusija.

Žinoma, VSD pateikti faktai ant kiekvieno politiko munduro atrodo tamsiai. Jie galbūt yra net pakankamas pagrindas nesuteikti jam teisės dirbti su slapta informacija, nors jam tokia teisė anksčiau buvo suteikta.

Bet ar saugumiečių surinkta medžiaga išties leidžia tvirtai teigti, kad M.Bastys padarė nusikaltimą, kuris įstatymuose apibrėžiamas kaip padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvą?

Tai, jog tuo abejoja socialdemokratai, galbūt galima nurašyti partiniam suinteresuotumui. Tačiau abejonių pažėrė ne vien jie.

Buvęs VSD direktorius J.Jurgelis tiesiai išrėžė, kad bendravimo ar susitikimų faktai nėra nusikaltimas ir nusikalstamos veikos neįrodo.

Be to, ir paties VSD medžiaga, pasak buvusio departamento vadovo, neturi būti vertinama kaip absoliuti tiesa – maždaug dešimtmetį akiratyje laikytas politikas juk nebuvo kaip nors demaskuotas, apie jo nusikaltimus saugumiečiai nekalba ir dabar.

Tačiau tokie pasvarstymai, aišku, nė motais politikams ir specialiųjų tarnybų vadams, trokštantiems Rusijos specialiųjų tarnybų parankinio skalpo.

Vadinasi, Seimas, išskyrus kairiuosius, toliau turėtų vieningai stumti apkaltos vežimą į priekį – svarbiausia, kad M.Bastys būtų ištrenktas iš parlamento, o po to tegul įrodinėja savo teisybę kokiuose tik nori teismuose.

Konservatoriai jau paragino pradėti daug platesnius tyrimus, neabejotina, nutaikytus į socialdemokratus, kurie neva ir gina M.Bastį, nes patys veikė prieš Lietuvą.

Likimo ironija: dešiniesiems į paslėpsnius spyrė kiti dešinieji – liberalai. Jie priminė, kad patys konservatoriai iš tos pačios M.Basčio apkaltos proceso herojės „Dujotekanos“ buvo gavę paramą ne tik partijai, bet ir jos valdomoms viešosioms įstaigoms.

Liberalas V.Gailius net ėmė raginti, kad parlamentinis tyrimas apie Rusijos įtaką visam Seimui pasuktų būtent šia linkme.

Šiuos dūrius, matyt, lėmė liberalų noras atkeršyti konservatoriams, jau iš anksto ėmusiems giedoti Liberalų sąjūdžio šermenyse.

Mat šią savaitę prokurorai Seime kaltino liberalą G.Steponavičių, kad jis iš koncerno „MG Baltic“ ėmė pinigus ne tik sau, bet ir partijai per antrines viešąsias įstaigas. Be to, nesisklaido įtarimų ir visai partijai, kaip juridiniam asmeniui, šešėlis.

Šioji liberalų golgota – ne tik jų vienų kančia, bet ir dar vienas politines rietenas visame Seime skatinantis procesas.

Ar kas nors galėtų tai suvaldyti? Taip, bet tik ne pagrindiniai valdantieji „valstiečiai“ ar jų Seimo pirmininkas V.Pranckietis.

Pastarasis tik bejėgiškai postringavo, kad reikia kreiptis pagalbos į tą patį VSD, kad šis „nurodytų kryptis“ Seimui. Pagrindinės valstybės institucijos vadovas, nuolankiai tūpčiojantis prieš saugumą. Neblogas potėpis bendrame peizaže.

Apžvalgininkas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.