V.Matijošaitis pareiškė, kad dabartinės miesto valdžios tikslas – likusią Laisvės alėjos dalį rekonstruoti kur kas sparčiau, nes pagal anksčiau parengtą planą tvarkant miesto simboliu tapusią pėsčiųjų arteriją darbai užtruktų 12 metų.
Meras pridūrė, kad rengiant tokio masto ir svarbos darbus mieste svarbu nepadaryti esminių klaidų techniniame projekte ir sutartyje su rangovu.
V.Matijošaitis aiškino, kad abi esminės klaidos buvo paveldėtos iš ankstesnės miesto valdžios, kuri paskubomis uždegė žalią šviesą konkursui norėdama gražiau pasirodyti kauniečiams prieš artėjančius rinkimus.
Naujajai valdžiai visiškai nelogiški pasirodė pasiūlymai projekte leisti Laisvės alėja riedėti automobiliams ir įrengti vadinamąją „konkę“.
Svarbiausia kauniečiams paskelbta žinia tokia: likusios Laisvės alėjos dalies atnaujinimas užtruks ne ilgiau negu pirmasis etapas.
Buvęs Kauno meras A.Kupčinskas suskubo atkirsti esamai miesto valdžiai skleidžiant melagingus teiginius, nes dar 2014 metų pabaigoje buvo numatyta, kad likusius keturis Laisvės alėjos atnaujinimo etapus numatyta užbaigti iki 2020 metų.
Pasak A.Kupčinsko, tokiu būdu miesto vadovai mėgina nukreipti dėmesį nuo nekokybiškų grindinio plytelių, pradelstų terminų ir nepakankamos darbų kokybės.
Pažadas kauniečiams visą Laisvės alėją atnaujinti per dvejus metus nuskambėjo labai viliojančiai, tačiau tikrai nėra garantijų, kad jis bus įvykdytas, ir miesto valdžia puikiai žino priežastis.
Darbams atlikti bus skelbiamas naujas konkursas. Didelės vertės užsakymas turėtų tapti geidžiamu kąsniu daugeliui statybos paslaugų bendrovių, kurios negailestingai konkuruoja ir ieško net menkiausios progos pastumti iš kelio konkurentus.
Tikimybė, kad niekas neapskųs konkurso rezultatų teismui, o pastarasis nepritaikys laikinųjų apsaugos priemonių, labai menka. Tuomet darbų pradžia galėtų nusikelti ne kelias savaites ar mėnesius, o net metus.
Skirtumas tik toks, kad vykstant ginčams Laisvės alėjos grindinys nebūtų sugriautas ir žmonės galėtų laisvai vaikščioti nesibaimindami išsisukti kojos arba bent jau sušlapti batų.
Nuotekų ir vandentiekio sistemų atnaujinimo darbus savivaldybė planuoja pavesti jai pavaldžiai bendrovei „Kauno vandenys“ – esą taip būtų galima sutaupyti lėšų. Galbūt tai tiesa, tačiau kelių įmonių specialistams suderinti veiksmus bus dar sunkiau.
Prisiminus nepateisinamai ilgas grindinio plytelių paieškas Kinijoje pagrįstai didėja baimė, kad istorija gali pasikartoti. Ar pavyks rasti tos pačios spalvos granito, ar jis laiku bus pakrautas į laivą, ar tiesiausiu keliu pasieks adresatą?
Turime pripažinti, kad šis užsakymas kinams yra labai menkas ir net sunku surasti poveikio priemonių, galinčių padėti priversti tiekėjus tinkamai vykdyti įsipareigojimus. Paskambins jiems koks Milano ar Ženevos meras, ir krovinio judėjimo kryptis pasikeis.
Kauniečiams turbūt nelabai svarbu, kuris Kauno meras – buvęs ar esamas – tiksliau nuspėjo Laisvės alėjos atnaujinimo darbų pabaigą. Pirmasis etapas vyko labai ilgai ir tapo sunkia treniruote, nepaisant galutinio rezultato. Net jeigu jis bus labai geras.
Kita vertus, Laisvės alėjos atnaujinimas primena buto remontą gyvenamajame name. Bandėte kada nors tai daryti? Laisvės alėja vaikšto žmonės, veikia parduotuvės, o statybininkams dar tenka nuolat klausyti piktokų komentarų dėl kylančių nepatogumų.
V.Matijošaičio ir A.Kupčinsko ginčo kulminacija galėtų tapti jų lažybos, kada iš Laisvės alėjos pasitrauks paskutinis statybininkas.
„Laikinoji sostinė“
