Tačiau kyla klausimų, ar tai paskutinis politikas, kuriam pareikšti įtarimai, nes tinklus „MG Baltic“ viceprezidentas Raimundas Kurlianskis galėjo būti užmetęs ne tik ant buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio, jo pavaduotojo G.Steponavičiaus ir darbiečio Vytauto Gapšio.
Kad koncerno tinkluose spurda daugiau žuvyčių, rodo į apklausas vienas po kito kviečiami ir kairės, ir dešinės partijų politikai.
Koncernas stambiais užsakymais buvo penimas Andriaus Kubiliaus ir Algirdo Butkevičiaus premjeravimo laikais, o koncerno su verslo partneriais sėkmės iki šiol nepajėgė aplenkti jokia kita įmonė.
Per trejus metus verslininkai gavo užsakymų už beveik milijardą tuometės valiutos – litų. Tačiau niekas to nepastebėjo. Tiksliau sako pastebėję, bet nieko blogo neįtarę.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį „MG Baltic“ korupcijos byloje apklaustas ne vienas aukšto rango politikas, buvęs premjeras, buvę ministrai, partijų vadovai. Viena galva krito, o G.Steponavičiui atimta teisinė neliečiamybė. Kadangi imunitetas jo nebesaugo, politikas pakliuvo į teisėsaugos rankas. Likusieji bylos liudininkai dedasi ramūs, nors paaiškėjo, kad jų valdymo laikais „MG Baltic“ koncernas buvo penimas dosniais valstybės užsakymais. Vienas tokių – strateginio objekto „Rail Baltica“ statybos.
Iki tol geležinkelių netiesusi koncerno bendrovė „Mitnija“ A.Kubiliaus premjeravimo laikais įšoko į europinės geležinkelio vėžės statybų viešuosius pirkimus ir ėmėsi geležinkelio tiesimo.
„Lietuvos geležinkeliai buvo specifinė įmonė, valstybė valstybėje. Aš tikrai nenagrinėjau, kas tais laikais gavo lėšų. Mūsų Vyriausybės laikotarpiu po ilgo delsimo buvo priimtas sprendimas ir pradėtas realizuoti „Rail Baltica“ projektas. Aš buvau nustebęs, kad „MG Baltic“ dalyvavo, bet negaliu uždrausti. Ar tuo metu konkursai buvo skaidrūs, man sunku pasakyti, už juos atsakinga buvo Susisiekimo ministerija“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ kalbėjo buvęs premjeras A.Kubilius.
Lengviausia viską suversti ant vieno, dabar jau įtariamojo tuomečio susisiekimo ministro E.Masiulio galvos. Nors sunku patikėti, kad strateginiame objekte valdžios galvos nepastebėjo lyg iš niekur išdygusios įmonės, iš geležinkelių gaunančios pačius sočiausius kąsnius. Nors iki tol „MG Baltic“ koncerno įmonė Lietuvos geležinkelių konkursuose nedalyvavo, o statė namus, biurus ir ligonines.
Sekėsi „MG Baltic“ koncerno įmonei ne tik prie A.Kubiliaus Vyriausybės. Kaip sviestu patepta ėjosi ir A. Butkevičiaus premjeravimo laikais.
Viešųjų pirkimų tarnyba yra nustačiusi, kad projekto „Rail Baltica“ geležinkelio statybų ruože Marijampolė-Šeštokai buvo pirktos ne tos medžiagos, kurios buvo numatytos planavimo dokumentuose. Pavyzdžiui, techniniame projekte buvo numatytas privažiavimo kelias iš skaldos ir žvyro, o vykdant darbus padaryta kitaip. Tačiau pažeidimai nustatyti, kai pinigai jau buvo sumokėti ir niekas į tai nesureagavo.
„Šioje vietoje visos institucijos turėjo galimybę tikrinti. Nežinau, ar jos tikrino. Tai buvo svarbūs konkursai, „Rail Baltica“ prižiūrėjo Europos Komisija. Tuo metu nebuvo pastabų dėl konkurso neskaidrumo. Dabar, kai vertiname visame istorijos etape, galima daug ką sugalvoti“, – teigė A.Kubilius.
Galvok negalvojęs, o skaičiai vis tiek kalba patys. Jau šešerius metus „Mitnija“ su verslo partneriu „Kauno tiltai“ laikosi daugiausia pajamų iš Lietuvos geležinkelių gavusių įmonių dešimtuko antroje vietoje. Šį verslo konsorciumą lenkia tik degalų pardavėjai. Tačiau buvęs premjeras A.Butkevičius sako dėjęs visas pastangas, kad strateginio objekto statybose dalyvautų kuo daugiau įmonių.
Geležinkelio vėžės pirkimo darbai padalyti kelių įmonių konsorciumams. Didžiausias kąsnis atiteko konsorciumui „Mitnija“ ir „Kauno tiltai“, kiek mažiau riebus – konsorciumui iš trijų raidžių kombinacijos „JVS partneriai“. Bet po šiomis trimis raidėmis pasislėpusi ta pati „Mitnija“.
„Gal čia klausimas, kas organizuoja konkursus, ar jie konkurso sąlygose nesudaro išimčių. Liaudiškai tariant, pritraukiant, kad tam tikra kompanija galėtų laimėti konkursą. O kai įmonės apskundžia, teismas sako, kad viskas buvo tvarkinga“, – teigė Seimo narys A.Butkevičius.
Buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius korupcija įtariamą „MG Baltic“ viceprezidentą R.Kurlianskį pažįsta jau 12 metų, jį į apklausas kviečiasi STT. Bet buvęs ministras sako savo pažįstamo verslo neprotegavęs. Atvirkščiai, bandęs pažaboti verslininkų apetitą.
„Tuos konkursus buvau davęs nurodymus vesti tris kartus. Iš pirmo karto buvo paskelbti konkursai, bet nugalėtojų pasiūlytos mažiausios sumos viršijo turimus Europos pinigus ir geležinkelio turimą finansavimo dalį. Iš antro karto taip pat viršijo mūsų finansines galimybes. Iš trečio karto mums pavyko įtilpti į turimą finansinį krepšį. Trečiąjį konkursą palyginus su pirmuoju, mes sutaupėm 100 milijonų litų. Aš galvoju, kad mes viską darėme teisingai“, – aiškino R.Sinkevičius.
Dabartinis konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis kaip liudytojas taip pat apklaustas „MG Baltic“ korupcijos byloje. Bet jis yra prieš tai, kad Seime būtų ištirta, kokios kitos partijos be Liberalų sąjūdžio yra susijusios su „MG Baltic“ koncernu.
„Pirmiausia, turime palaukti tyrimo pabaigos, turi būti sudėti visi taškai ant i, kad bent žinotume, kokia yra reali padėtis, ko nemato prokuratūra, teismas. Tada būtų teisinga daryti ir gilesnį politinį tyrimą. Dabar, manau, tai galėtų kenkti pačiam tyrimui“, – kalbėjo konservatorių partijos pirmininkas, frakcijos Seime seniūnas G.Landsbergis.
Iš viso per trejus metus su „Mitnija“ verslo konsorciumus sudariusios bendrovės užsakymų iš Lietuvos geležinkelių gavo už 350 milijonų eurų, skaičiuojant to meto valiuta – viršytas milijardas litų, nors Lietuvoje siautėjo ekonominė krizė. Galima sakyti, kad koncernas krizės metu buvo atradęs aukso kasyklą. Šaltinių duomenimis, jos labai reikėjo, nes užėjus krizei „MG Baltic“ išgyveno sunkų laikotarpį. Valstybiniai užsakymai iš esmės buvo jų išsigelbėjimas. O jeigu statybų įmonė sugebėjo tiesti geležinkelius, kodėl nenutiesus kelio Vilnius-Utena.
Dėl šio kelio korupcinės bylos tyrėjai ir kviečiasi politikus pasiaiškinti, mat Seime buvo priimtas specialus nutarimas.
Konservatoriai tyrėjams aiškina, esą ilgai stalčiuje dūlėjęs kelio Vilnius-Utena projektas prisimintas ir už jį balsuota ne dėl verslininkų prašymo, o todėl, kad Utenos apygardoje savo kandidatūrą į Seimą norėjo kelti konservatorius Edmundas Pupinis, esą siekta įsiteikti jo rinkėjams. Seimo nutarimu turėjo būti pritarta, kad kelias būtų tiesiamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, projekte buvo numatyta mokėti verslininkams solidžias palūkanas.
Tačiau rinkėjams tenka klausyti pasiteisinimų, esą dabar įtariamuoju tapęs R.Kurlianskis su politikais susitikinėjo ne dėl 200 milijonų eurų vertės užsakymo, o dėl aiškiaregystės prognozių.
„Apie tai, kokios Vilniaus mero rinkimų peripetijos, kokie galimi Seimo rinkimų rezultatai. Aš buvau keletą kartų susitikęs su R.Kurlianskiu. Jį domino politikos užkulisiai ir tai buvo pagrindas mane apklausti kaip liudytoją“, – pasakojo Seimo narys Mantas Adomėnas.
Lietuvos geležinkelių viešųjų pirkimų konkursus laimėjęs „Mitnijos“ ir „Kauno tiltų“ konsorciumas vėliau samdydavo subrangovus darbams atlikti. Kai kuriuose projektuose subrangovai atliko beveik 80 proc. geležinkelio tiesimo ir statybos darbų.
Specialiųjų tyrimų tarnyba praėjusį penktadienį koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui R.Kurlianskiui grąžino daugiau kaip 116 tūkst. eurų, kuriuos per kratą buvo paėmę pareigūnai.
