Savaitgalį naujuoju Socialdemokratų partijos pirmininku išrinktas Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas susidurs su nemenkais iššūkiais.
Vienas didžiausių galvos skausmų – kaip partijai sugrįžti prie tikrųjų socialdemokratiškų vertybių, nuo kurių atsitraukimo partiją nubaudė rinkėjai.
G.Paluckas planuoja reformuoti partijos vadovybę ir rimtai pasišnekėti su koalicijos partnerių „valstiečių“ lyderiais dėl tolimesnio bendradarbiavimo.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir G.Palucko pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Pone Paluckai, jūs teigiate, kad jūsų pagrindinis tikslas – sugrąžinti kairiesiems gerą vardą. Kaip ketinate tai padaryti?
– Šis tikslas, matyt, nebus įgyvendintas per vieną dieną ar savaitę, šiek tiek užtruks atgauti gerą vardą. Mes turime nusistatyti savo politinės darbotvarkės prioritetus – tiek frakcija, tiek partija, ką mes per ateinančius trejus su pusę metų koalicijoje veiksim, kaip, kokiais veiksmais ir pasiektais rezultatais mes įtikinsim visuomenę, kad esame kairieji ir jokių abejonių dėl mūsų socialdemokratinės krypties daugiau nekils.
– Kaip politikas, kuris yra nuteistas baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo tarnyba, gali kalbėti apie partijos gerą vardą, kai pats savo gerą vardą yra gerokai pagadinęs?
– Tie visi dalykai yra įvertinti, rinkimų kampanijos metu tikrai ši tema buvo liečiama ne iš vienos pusės. Tiek pats apie tai šnekėjau ir aiškinau visas aplinkybes, tiek mano konkurentai apie tai pasakojo, tiesą sakant, iškraipydami daugelį faktų. Nepaisant to, ši istorija jau yra praeityje, ji yra mano moralinė našta ir atsakomybė daugiau tokių klaidų niekada nekartoti. Aš manau, kad ji lieka istorijoje, bet ne užmarštyje.
– Partiečiai arba užsimerkė prieš šį jūsų biografijos faktą, arba juos įtikinote, kad jūs nekartosite tokių klaidų, bet fakto tai nekeičia? Vienos didžiausios partijos lyderis yra teistas – kaip tai atrodo?
– Gyvenimas tikrai yra margas. Visus mano privalumus ir trūkumus partijos nariai pasvėrė ant svarstyklių ir priimtas sprendimas demokratiniu būdu. Taip, aš esu išrinktas partijos pirmininku, visi žino mano biografiją, tačiau mano privalumai nusveria mano trūkumus, kurių niekad neslepiu ir atsakomybės nesikratau.
– Jūs tikitės, kad tai jums nebus prikišama, jei jūs kandidatuosite į kažkokius postus? Tarkime, jūs esate partijos pirmininkas, todėl visiškai tikėtina, kad kažkada galite tapti ministru ar net premjeru. Jūsų darbas labai tiesiogiai yra susijęs su viešaisiais pirkimais. Jei jūs vieną sykį susimovėte, kas gali garantuoti, kad tai nepasikartos?
– Tikrai pasistengsiu, kad niekas nepamirštų apie mano biografiją ir aš pats to nepamirščiau. Tai, kad suklydau, man nepalieka jokios galimybės suklysti antrą kartą. Aš kiekvieną dieną turiu būti geresnis, skaidresnis, įžvalgesnis, kad tokių klaidų nepasikartotų. Jei tokios aplinkybės susiklostys ir visuomenė manimi pasitikės, aš galėsiu užimti tas pareigas. Tokių klaidų nekartoju ir šiandien esu gerokai kitoks, nei buvau prieš 10 metų.
– Ar jūs iš tiesų jaučiate paramą iš savo kolegų partijoje?
– Mažų mažiausiai 4 tūkst. su viršum partijos narių paramą tikrai jaučiu. Niekada nesijaučiau didesniame savo palaikytojų ir bičiulių būryje, nei dabar.
– Po to, kai buvo paskelbti rezultatai, viešoje erdvėje labiau džiaugėsi ne socialdemokratai, o konservatoriai ir, ypatingai, Gabrielius Landsbergis. Kaip galite tai paaiškinti?
– Mano telefonas lūžo ne nuo konservatorių, o būtent socialdemokratų sveikinimų – iš visų skyrių, paprastų, eilinių narių, kurie manyje įžvelgė galimus pokyčius. Konservatorius galiu tik nuliūdinti – lai pasidžiaugia tuo išrinkimu, bet aš galiu garantuoti, jog mes užtikrinsim labai stiprią konkurenciją iš kairės. Šiandien gali džiaugtis, bet vėliau gali būti, kad dėl to pasigailės.
– O jūs padėkojot G.Landsbergiui už palaikymą?
– Dar nepadėkojau, bet tikrai padėkosiu. Dar tiek ir būčiau neišrinktas su jo parama.
– Kaip įsivaizduojate bendradarbiavimą su konservatorių partija?
– Niekaip. Šiame kontekste, šioje politinėje realybėje, koalicijoje su konservatoriais bendradarbiavimo nematau jokio.
– O su valstiečių ir žaliųjų frakcija?
– Labai tikiuosi, kad bendradarbiavimas bus sklandesnis ir produktyvesnis. Planuoju susitikti tiek su premjeru, tiek su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vadovu.
Mes turėtume aptarti abipusius priekaištus vieni kitiems, nes konfliktui matyti visada reikia dviejų pusių. Mes turime priekaištus, aš juos žinau, partijos nariai man juos yra išsakę, bet neabejoju, kad jie mums taip pat turės ne vieną kandų žodį.
– Pradžioje girdėjome, kad jūs lyg susitikinėsite tik su Sauliumi Skverneliu.
– Aš susitikinėsiu su visais Lietuvos politinių partijų lyderiais, nes bendravimas yra reikalingas. Mūsų koalicijos partnerių frakcijoje lyderystė yra dviejų žmonių. Premjeras yra svarbus, jis turi frakcijos dalies palaikymą.
– Bet jis yra nepartinis. Turbūt suprantate, kad dėl koalicijos sprendžia ne premjeras, o partijos lyderis?
– Faktinė situacija, mano matymu, yra šiek tiek kitokia. Premjeras taip pat turi nemažą frakcijos narių palaikymą ir jiems turi politinę įtaką. Nereikia apsimesti, jog Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje yra vienvaldystė. Tikrai yra du lyderiai ir aš nematau jokios problemos įdėti papildomų pastangų ir pasišnekėti su abiem.
– Jūs sakote, kad jeigu koalicijos partneriai „valstiečiai“ neįgyvendins socialdemokratų idėjų, teks persvarstyti galimybes likti koalicijoje ir gal net dirbti opozicijoje. Numatėte tokio žingsnio pasekmes?
– Be jokios abejonės. Jei šiandien būtų referendumas partijos viduje, mes tikrai šiandien išeitume iš koalicijos. Be jokios abejonės mes esame įsipareigoję partneriams, visuomenei siekti kairiosios politikos ir tai buvo vienintelis tikslas, dėl ko formavome šią koaliciją. Mes padarysime viską, jog ta koalicija gyvuotų ir turėtų galimybę vykdyti kairiąją politiką.
– Bet jūs suprantate, kad socialdemokratų galimybės koalicijoje yra absoliučiai suvaržytos? Tai tas pats, lyg turi žvirblį rankoje, bet vaikaisi briedį lankoje. Socialdemokratai toje koalicijoje tikrai negroja pirmuoju smuiku.
– Faktas, kad mūsų neaktyvumas yra akivaizdus ir tie dalykai turi pasikeisti.
– Tai ne tik neaktyvumas, bet ir nuomonės paisymas, atsižvelgimas į socialdemokratų poziciją.
– Apie tai ir kalbu. Mes norėtume pasišnekėti su partneriais dėl mūsų vaidmens šioje koalicijoje. Jei geranoriškumas bus, viskas susitvarkys. Jei geranoriškumo nebus, opozicijoje socialdemokratai taip pat gali veikti.
– Tokiu atveju jūs atveriate vartus konservatoriams.
– Jeigu valstiečiai ir žalieji tikrai mano, kad su konservatoriais jiems pavyks įgyvendinti tuos rinkiminius pažadus, kurie yra labai nedviprasmiškai socialine, ekonomine prasme kairieji, tvarkoje, bet tuo labai abejoju.
– Kokios yra jūsų sąlygos, kurias valstiečiai ir žalieji turėtų įgyvendinti?
– Sąlygos labai paprastos. Viena jų – lygiavertis bendravimas, kad mes sėdėsime prie vieno stalo ir aptarsime visas idėjas ir politines iniciatyvas, o ne leisime jas į viešą erdvę ir po to bėgsim iš paskos ir komentuosim. Antra, mes su frakcija apsitarę, turėsime savo kairiųjų, socialdemokratų politinių prioritetų. Nereikės keisti Vyriausybės programos, priemonių plano, tačiau mes iš to priemonių plano išrinksime keletą dalykų, kuriuos norėsime įgyvendinti kuo greičiau ir prašysime mūsų partnerių geranoriškumo.
– O jei jo nebus?
– Jei tokio dalyko nebus, jei mums nepavyks susitarti, socialdemokratai gali dirbti opozicijoje.
– Nemanau, kad jūs galėsite patrepsėti kojele ir išvesti socialdemokratus iš koalicijos.
– Man nereikia trepsėti kojele. Partijoje nuotaika yra labai paprasta – santykiai, kokie yra dabar ir veiklos modelis socialdemokratų netenkina. Galima susitarti dėl kitokių santykių, tačiau tam reikės abiejų pusių geranoriškumo. Pasišnekėsim ir pasižiūrėsim, kaip galima judėti toliau.
– Jūs norite atnaujinti partijos vadovybę, pakeisti bent tris ketvirtadalius pirmojo jos ešelono. Nuo ko pradėsite?
– Nuo visos vadovybės. Gegužės 6 d. visa senoji vadovybė netenka įgaliojimų ir bus formuojama nauja. Iš senosios vadovybės, pavaduotojų sudėties matau du asmenis – Gediminą Kirkilą ir Viliją Blinkevičiūtę, kurie galėtų naujoje komandoje tęsti darbus. Kiti pavaduotojai bus skirti pasitarus su skyriais ir gavus jų delegacinius raštus.
– Kokias pareigas esate numatęs buvusiam partijos lyderiui Algirdui Butkevičiui?
– A.Butkevičius pagal mūsų statutą automatiškai yra valdybos narys.
– O kodėl ne pavaduotojas?
– Todėl, kad negali būti dviejų pirmininkų partijoje. Jei yra išrinktas naujas, jis yra pirmininkas. Tuo tarpu, visi buvę pirmininkai yra valdybos nariai, bet ne pavaduotojai.
– Kaip apskritai vertinate A.Butkevičiaus lyderystę partijoje? Gal yra dalykų, kurių jūs niekada nedarytumėte, ką darė A.Butkevičius?
– Tikrai A.Butkevičiaus lyderystės metodikos nevertinsiu, bet mūsų nuomonės, požiūriai kai kuriais politiniais klausimais tikrai išsiskyrė. Dėl to rinkiminės kampanijos metu buvo šnekėta labai nemažai, kalbu apie tam tikrus socialdemokratinius principus – solidarumą, Darbo kodeksą, kuris, deja, yra mūsų autorystė ir autorystės naštą turime nešti. Mano nuomone, šis politinis projektas nėra socialdemokratinis.
– Sutinkate, kad būtent dėl A.Butkevičiaus vadovavimo stiliaus Socialdemokratų partija atsidūrė ten, kur dabar yra?
– Visą atsakomybę skirti A.Butkevičiui tikrai yra neteisinga, nes yra komanda, kuri dirba ir įgyvendina partijos strategiją. A.Butkevičius 2012 m. atvedė partiją į pergalę rinkimuose, taip kad ne viskas buvo blogai. Tačiau, be jokios abejonės, premjero pareigos ir keletas politinių sprendimų dėl politinių projektų paskutiniame etape partijai išlaikyti populiarumą visuomenėje nepadėjo.
– Jūs paminėjote dvi pavardes – G.Kirkilas ir V.Blinkevičiūtė, bet valdyboje yra ir Algirdas Sysas, Irena Šiaulienė, Juozas Bernatonis, Juozas Olekas, Zigmantas Balčytis. Kas bus su šiais žmonėmis?
– Šiems mūsų bičiuliams niekas neužkerta kelio mėginti surasti ryšį, santykį su skyriais ir gauti delegacinius raštus. Visų galimybės yra vienodos, lygios, bet aš laikysiuosi principo, kad trys ketvirtadaliai mūsų valdybos narių pasikeistų.
– Su jais kalbėjote? Ką jie mano apie besikeičiančias pareigas partijoje?
– Su jais bendrauju kiekvieną dieną. Tikrai nematau jokio asmeniškumo. Didelių problemų niekas nemato, mano, kad suras savo patirčiai vietos prezidiume, respublikinėje taryboje.
Be abejo, gali būti šiek tiek nenuoširdumo, nes politinis statusas yra svarbu pagal užimamas pareigas, tačiau šis įsipareigojimas yra visai partijai, o ne konkretiems bičiuliams. Aš buvau išrinktas ne dėl to, kad susitariau su kažkuo ar kažkam kažką pažadėjau, o todėl, kad žadėjau pasikeitimus visai partijai.
– Jūs nesate Seimo narys. Kaip įsivaizduojate darbą su socialdemokratų frakcija Seime?
– Tai gali būti tam tikras mano privalumas, nes daug dalykų matau iš šalies. Intensyviai bendrauju su partija, partijos skyriais – bendravimas yra labai normalus. Vyksta frakcijos posėdžiai, į juos esu jau pakviestas, juose dalyvausiu ir mes aptarsime politines aktualijas, politinius teisės aktų projektus. O tais klausimais, kurie savo esme turi didelį potencialą ažiotažui ar visuomenei yra svarbūs, atsiklausime partijos nuomonės.
– Dalyvauti galite, bet jūs esate suinteresuotas, kad frakcija palaikytų jūsų mintis, siūlymus. Kadangi jūs esate savotiškai atskirtas nuo frakcijos, nes nesate jos narys, frakcija gali balsuoti, kaip nori, nesvarbu, ką jūs pasakysit. Kaip tikitės rasti sutarimą?
– Tokią galimybę Seimo nariui numato Konstitucija ir įstatymai. Seimo nario mandatas yra laisvas, tačiau frakcija kyla iš partijos. Žmonės atsiduria Seime per partinį sąrašą, todėl partijos nuomonės nepaisyti frakcijos nariai negali. O nuomonę pasistengsime suformuoti, paklausime partijos, ką mano vienu ar kitu svarbiausiu politiniu klausimu.
– Ką darysite su vicemero postu?
– Vicemero postas man tikrai netrukdo. Noriu įgyvendinti vieną principą – demokratijos kopėčias, kai bet kuris žmogus, nepaisant užimamos politinės pozicijos, partijos mastu dėl savo idėjų, aktyvumo, gali būti svarbus, užimti politines partines pareigas.
– Jūs neketinate atsisakyti šio posto?
– Ne.
– Kaip ketinate suderinti vadovavimą partijai su vicemero darbu? Vistiek kažkas nukentės, nes vienu užpakaliu ant dviejų kėdžių nelabai išeina sėdėti.
– Net neabejoju, jog man pavyks suderinti tuos dalykus. Yra susiformavusi praktika, kai Seimo nariai užima ir Seimo vicepirmininko pozicijas, partijoje užima pozicijas ir dar sugeba visuomenines pareigas užimti. Palaukim, pamatysim, kaip man seksis.
– O tame, kad vienos didžiausių ir dar kairiosios partijos pirmininkas dirba liberalo komandoje, neįžvelgiate nieko blogo?
– Man dėl to karūna tikrai nekrenta, problemų didelių nematau. Net neabejoju, jog tai mano politinių nuostatų ar partijos tikslų niekaip neįtakoja.
– Pone Paluckai, nemanote, kad jūsų pagrindinė bėda yra ta, kad jums kol kas trūksta politinio svorio ir tai gali būti kliūtis pasiekti tam tikrų rezultatų tiek partijoje, tiek nacionaliniu mastu kaip lyderiui?
– Negali būti didesnio svorio, nei tiesioginių rinkimų metu išreikšta didžiosios partijos dalies parama. Mano tas svoris šiuo metu yra didžiausias, nes aš esu gavęs visos partijos pasitikėjimą. Jei palyginsim anksčiau, daugelis rinkimų vyko delegatų balsavimu suvažiavime.
– Kalbate apie bendruomenę, bet jums, turbūt, reikės ne tik partijoje dirbti, bet ir atstovauti ją visoje šalyje, o kai bus rinkimai, būti veidu, balsu ir partijos lyderiu iš didžiosios raidės. Jei iki šiol jums nelabai sekėsi tiek Seimo, tiek savivaldos rinkimuose, tai yra tam tikras ženklas?
– Viskam ateina laikas. Matyt, reikia patirti tam tikrų pralaimėjimų, kad galėtum ateiti į pergalių kelią. Politikoje apskritai labiau reikia mokytis ne laimėti, o pralaimėti ir išlaikyti veidą, šaltas emocijas. Manau, kad tiek aš, tiek partija grįžom į pergalių kelią ir mūsų laukia labai šlovinga ateitis.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
