Premjeras S.Skvernelis vakar atstūmė išrinktąjį koalicijos partnerių partijos vadovą, bet vėl surado laiko pasišnekučiuoti su opozicinių konservatorių vedliu Gabrieliumi Landsbergiu.
Lyg to būtų maža, kalbėdamas Lietuvos radijui savo senam pažįstamam premjeras vakar įgėlė pasiūlydamas susivokti, kuo jis tapo: „Suprantu didžiulį džiaugsmą pagaliau laimėjus renkamas pareigas, bet tai Socialdemokratų partijos vidaus reikalas.
Nacionaliniu mastu nieko neįvyko, nors pagal išrinktojo pirmininko retoriką atrodo, kad įvyko nauji Seimo rinkimai, socialdemokratai gavo daugumą. Turbūt reikia grįžti į realybę.“
Kas pakurstė tokią Vyriausybės vadovo reakciją?
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, S.Skvernelis aktyviai domėjosi, kas socialdemokratų lyderio poste gali pakeisti Algirdą Butkevičių, ir nuogąstavo dėl galimos G.Palucko pergalės.
Premjerui esą kėlė nerimą kai kurie revoliucingi Vilniaus vicemero užmojai.
Nors G.Palucką ir S.Skvernelį sieja asmeninė pažintis (buvęs Vilniaus savivaldybės administracijos vadovas prieš dešimtmetį yra dalyvavęs tuomečio policijos komisaro vestuvėse. – Red.), socialdemokratų veikėjai „Lietuvos rytui“ tvirtino supratę, kad Vyriausybės vadovui vis dėlto atrodė, jog geriau, kad kairiųjų lyderiu būtų išrinktas ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
Socialdemokratai tokį premjero požiūrį aiškino paprastai: ministras esą bus suinteresuotas išsaugoti šį postą, be to, yra gerokai nuosaikesnis už vicemerą.
Kai kurie „valstiečių“ frakcijos atstovai teigė irgi girdėję S.Skvernelio samprotavimus, koks kairiųjų vadovas būtų geriau.
Bet socialdemokratas Algirdas Sysas svarstė, jog po kai kurių G.Palucko aštrių pareiškimų premjeras tiesiog panoro parodyti savo galią: „Vadai juk mėgsta, kai pas juos ateinama nuolankiai, pasibeldžiama ir pritūpiama. Taip, kaip galbūt buvo iki šiol.“
Teks pripažinti realybę
Ar gali būti, kad vakarykštę Vyriausybės vadovo reakciją išprovokavo partijos vadovo rinkimų rezultatai?
„Nežinau, kokie buvo S.Skvernelio lūkesčiai, bet, kiek pažįstu premjerą, nemanau, kad jis yra nusivylęs tais rezultatais ar bandė jiems daryti įtaką“, – vakar svarstė G.Paluckas.
Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ politikas prisipažino girdėjęs įvairių kalbų apie kitų partijų atstovų bandymus daryti įtaką rinkimams.
„Bet šiandien nebeturi prasmės svarstymai, kuris socialdemokratų kandidatas galėjo būti palankesnis premjerui ar kam nors kitam“, – sakė G.Paluckas, leisdamas suprasti, kad ir S.Skverneliui teks pripažinti realybę.
Neišdidus: žada palaukti
Premjero raginimų sugrįžti į realybę sulaukęs G.Paluckas juokdamasis atsikirto, kad stovi abiem kojomis ant žemės: „Aš nesijaučiu atitrūkęs nuo realybės. Manau, kad su manimi tikrai viskas yra labai gerai.
Man atrodo, kad premjeras buvo šiek tiek susierzinęs ir pasidavė emocijoms. Bet aš net neabejoju, kad mes pasimatysime jau šią savaitę. Šis susitikimas neišvengiamas.“
Pasiteiravus, kas galėjo premjerą taip suerzinti, G.Paluckas pažadėjo to paklausti jo paties: „Aš į tuos dalykus žvelgiu labai paprastai. Kiekvienam konfliktui atsirasti reikia dviejų pusių, niekada nebūna vienos.“
Išrinktasis socialdemokratų lyderis tikino neužsigavęs ir dėl to, kad, neradęs laiko jam, S.Skvernelis vakar vėl susitiko su konservatorių vadovu: „Nieko tokio, aš paprastas – palauksiu savo eilės. Juk G.Landsbergis yra G.Landsbergis. O kas tas G.Paluckas?“
Turi ir savo tikslų
Vis dėlto G.Paluckas, regis, nesiruošia vien nuolaidžiauti.
Politikas „Lietuvos rytui“ tvirtino manąs, kad S.Skvernelis iki šiol buvo įpratęs prie nuosaikesnio koalicijos partnerių tono: „Galbūt premjerui galėjo nepatikti nauja kietesnė mūsų pozicija ir mūsų prioritetai, kuriuos ruošiamės su frakcija aptarti ir pateikti.
Gal premjerui jie atrodo pertekliniai, nes jis vadovaujasi koalicijos patvirtinta Vyriausybės programa ir priemonių planu. Bet mes, socialdemokratai, turime ir savo tikslų – programoje matome dalykų, kuriuos reikia įgyvendinti greičiau.“
Laimėjęs partijos vadovo rinkimus G.Paluckas iškart pareiškė, kad įvardyti dabartinės koalicijos padarytas klaidas yra sunku, nes tiesiog ji kol kas nuveikė pernelyg mažai.
„Suprantu, kad ta nuskambėjusi kritika galėjo šiek tiek suerzinti partnerius, bet konflikto nesiekiu. Tik norėjau pasakyti, kad turėtume kalbėti apie Lietuvai svarbias problemas, o ne apie etnologijos pamokas“, – sakė G.Paluckas.
Kodeksas taps išbandymu
Premjerą galėjo supykdyti ir tai, jog G.Paluckas šiaušiasi prieš Darbo kodeksą, nors buvo sutarta, kad socialdemokratai pritars Trišalėje taryboje palaimintoms dokumento nuostatoms.
G.Palucko nuomone, procesas nėra baigtas: neatsižvelgta į kai kuriuos profsąjungų atstovų siūlymus, be to, verslo atstovai Trišalėje taryboje esą jautėsi pernelyg komfortiškai.
Išrinktasis socialdemokratų vadovas vakar pripažino, kad premjeras gali bandyti spausti pakeisti nuomonę, bet jis žada laikytis savo pozicijos iki galo.
„Darbo kodeksas yra mūsų kūdikis, mus slegia autorystės našta – jis mums labai daug kainavo politiškai ir kartoti klaidų mes tikrai nenorėtume“, – dėstė politikas.
Jis taip pat užsiminė, kad dabartiniam kodekso variantui greičiausiai nepritars ir partijos suvažiavimas.
Beje, G.Paluckas teigė girdėjęs kalbų ir apie „valstiečių“ norą socialdemokratus išstumti iš koalicijos, bet jis mano, kad tai stumtų Seimą į pirmalaikius rinkimus arba stiprų Vyriausybės programos dešinėjimą: „O tai „valstiečiams“ būtų nepriimtina.“
Kelti sąlygas – nepriimtina
– Kodėl neradote laiko susitikti su išrinktuoju Socialdemokratų partijos pirmininku G.Palucku? – vakar žurnalistė paklausė S.Skvernelio „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Susitikimai šiaip yra derinami abipusiu būdu, o ne sakoma, kad aš susitiksiu rytoj arba poryt. Ko gero, turi praeiti tam tikros euforijos laikotarpis. Rinkimai pasibaigė, jie Gintautui emociškai, matyt, buvo sunkūs.
Turbūt perėjimas nuo rinkimų retorikos į darbinę turi užtrukti. Galiausiai jis yra dar tik išrinktasis pirmininkas. Manau, patiems socialdemokratams, kaip partijai, reikia apsispręsti, kokia bus nauja politinė darbotvarkė, surasti santykį su frakcija.
Tada, matyt, pirmininkui būtų logiška kalbėti be išankstinių sąlygų. Vyriausybės programos keisti negalima, tai teisiškai neįmanoma.
– Socialdemokratai ir nesiūlo keisti.
– Socialdemokratai keisti nesiūlo, bet G.Paluckas tokią retoriką vartojo – iš pradžių programą keisti, po to papildyti priemonių planą, dabar gal ką nors kita padaryti.
Priemonių ir darbų yra labai daug, per 800. Atitinkančių socialdemokratų darbotvarkę ar lūkesčius yra daugiau negu reikia, nes tai yra bendra Vyriausybės programa. Jei manoma, kad yra darbų, kurie gali būti anksčiau padaryti, tai reikia kalbėti be išankstinių sąlygų.
– Tai jis ir nori kalbėtis.
– Pirmiausia pasakoma, kokiomis sąlygomis ką daryti.
– Kas jums nepatiko? Jus akivaizdžiai kažkas erzina šioje situacijoje.
Ar dėl to, jog buvo pasakyta, kad socialdemokratai nenuolaidžiaus, nebus nuolankūs, paklusnūs koalicijos partneriai?
– Klystate, niekas manęs neerzina. Tikrai nemanau, kad mes juos laikėme tokiais, pati frakcija, su kuria šiandien tenka dirbti, neturėtų to jausti.
Bendravimo pradžia buvo gana sudėtinga, bet dabar situacija gana aiški, mes nuolatos susitinkame koalicinėje taryboje, rengiame bendrus frakcijų pasitarimus, kur pristatomi esminiai klausimai.
Kita vertus, nors Socialdemokratų partija išsirinko naują pirmininką, proporcijos, buvusios po Seimo rinkimų, niekur nedingo.
– Jei naujuoju socialdemokratų vadovu būtų buvęs išrinktas M.Sinkevičius, ar jūsų reakcija būtų buvusi kitokia?
– Jei būtų skambėjusi tokia retorika, būtų buvę lygiai tas pat.
– Teigiama, kad jūs labiau palaikėte M.Sinkevičiaus kandidatūrą.
– Aš palaikiau, kad Socialdemokratų partijoje būtų demokratiški pirmininko rinkimai.
Palaikiau abu jaunus, veržlius kandidatus, bet nebuvo nė vieno mano pareiškimo, kad palaikyčiau vieną ar kitą.
– Ar būtų buvę lengviau dirbti su M.Sinkevičiumi negu su G.Palucku?
– Su M.Sinkevičiumi dirbame jau ketvirtą mėnesį, jis yra Vyriausybės narys. Su G.Palucku tokiuose darbuose neteko dirbti, dėl to negaliu palyginti, su kuo būtų lengviau ar sunkiau.
– G.Paluckas niekada nebuvo emociškai susijęs su Vyriausybe, jis nuosekliai ją kritikuodavo.
Nieko keista, jei tai galėtų būti viena priežasčių, kodėl jūs taip audringai reaguojate į šį partijos lyderį? G.Landsbergiui laiko radote, o G.Paluckui ne.
– Kodėl jūs manote, kad audringai reaguoju? Sureikšminate Gabrieliaus personaliją. Mes abu esame Seimo nariai, antradienį parlamente susitikome gal tris kartus – ir koridoriuje prasilenkėme, ir į kabinetą užėjo. Tai natūralus bendravimas darbovietėje.
Nereikia dėl to kelti pavydo scenų. Buvo Gintauto pareiškimų, kad jis pasisako už partnerystę, pavydėti tikrai nereikėtų.
Negaliu pasakyti, kad Gintautas kritikavo Vyriausybę. Jis nuo pat pradžių, dalyvaudamas formuojant koalicijos formavimo principus, galbūt manė, kad socialdemokratai turi turėti kitas atsakomybes, bet tai buvo jų pasirinkimas.
– Bet tai yra nepatogus lyderis didžiajai koalicijos frakcijai?
– Šiandien dar yra koalicija. Nė vienas koalicijos lyderis negali užsiimti vieša tos pačios bendrai suformuotos Vyriausybės kritika. Tai atrodytų visiškai nenormalu.
– Bet gali turėti savo nuomonę tam tikrais klausimais ir iš koalicijos partnerių reikalauti konkrečių sprendimų?
– Be abejo, gali savo nuomonę dėstyti, gali ir reikalauti, bet tam yra koalicinės tarybos posėdžiai, kur reikalavimai, nuomonės ar pageidavimai yra pasakomi. Tikrai nemanau, kad mes turėtume viešai kelti sąlygas, ką turi padaryti frakcija ar Vyriausybė.
– Nemanote, kad pjaunate šaką, ant kurios sėdite? Jei jūs su išrinktuoju socialdemokratų lyderiu kalbėtumėtės kaip su lygiaverčiu, turbūt koaliciją išsaugoti būtų paprasčiau.
Dabar sukuriama situacija, kai premjeras yra savotiškai arogantiškas ir jam šnekėtis su naujuoju lyderiu ne visai tas „lygis“.
– Tikrai nesu arogantiškas, tikiuosi, neperėmiau iš Gabrieliaus šios savybės.
Taip, išrinktas svarbios partijos pirmininkas, bet nemanau, kad kalbėtis keliant išankstines sąlygas, apibrėžiant ultimatumais yra teisingas žingsnis.
– Kokias esmines sąlygas Valstiečių ir žaliųjų frakcija kelia socialdemokratams ir kokiomis sąlygomis jūs pasiruošę su jais dirbti toliau?
– Mes jokių sąlygų nekeliame. Kita pusė bando sąlygas kelti. Yra koalicinė sutartis ir vienintelis noras, kad tai, ką esame numatę bendroje Vyriausybės programoje, įgyvendintume.
– Tai, kad G.Paluckas pirmiausia panoro susitikti su jumis, nepartiniu premjeru, o ne Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiu Ramūnu Karbauskiu, signalizuoja ir tai, kaip žvelgiama į lyderių statusą.
– Tai natūralus dalykas. G.Palucką seniai pažįstu, nėra ko slėpti. Mes su Ramūnu kalbėjomės, susitikimas su Gintautu tikrai įvyks ir įvyks dalyvaujant mums trims.
