Nedeklaruota gyvenamoji vieta pakišo koją
Miglė yra vieniša mama. Ji augina vienų metų ir trijų mėnesių dukrelę, kurios tėtis yra užsienietis ir jų gyvenime nedalyvauja. Moteris pasakojo net nežinanti, kur šiuo metu jis yra, bet teigė, kad jai jo ir nereikia.
„Jis nėra įrašytas į gimimo liudijimą, todėl savaime suprantama, kad jokių pajamų už vaiką nei iš tėčio, nei iš valstybės negaunu. Tokia tvarka, kad jei neįrašytas tėtis į gimimo liudijimą, tai net tų 70 eurų iš vaikų fondo nesitikėk.
Bet aš ir neprašau tų pinigų, nes turiu galvą, aukštąjį išsilavinimą ir tikrai galiu pinigus uždirbti pati ir išlaikyti save ir savo vaiką“, – pasakojo moteris.
Miglė Vilniuje gyvena jau aštuonerius metus. Iki susilaukdama vaikelio ji ketverius metus dirbo ir, kaip sakė, uždirbo neblogą atlyginimą, mokėjo nemažus mokesčius. Tačiau deklaruoti gyvenamosios vietos Vilniuje ji negalėjo, o kurį laiką to ir nereikėjo.
Nusprendusi po vaiko priežiūros atostogų, kurios truko metus, grįžti į darbą, jauna moteris susidūrė su problema – jos dukra Vilniuje negali lankyti darželio. Ir visai nesvarbu, nei kiek metų ji gyvena Vilniuje, nei tai, kad ji – vieniša mama.
„Sužinojau, kad valstybinio darželio galiu net nesitikėti, nes esu deklaruota ne Vilniaus, o kitame rajone. Gyvenu nuomojamame bute, kurio šeimininkas kategoriškai atsisako leisti prisiregistruoti jo bute.
Kiek žinau, labai daug šeimininkų atsisako prideklaruoti su mažais vaikais, nes po to tiesiog sunku išregistruoti mažamečius vaikus, tad šeimininko nenorą aš visiškai suprantu“, – pasakojo Miglė.
Turėjo palikti darbą
Jauna mama motinystės atostogas buvo pasiėmusi vieniems metams. Ji tikėjosi, kad po metų galės sėkmingai grįžti į darbą. Kurį laiką vaiką prižiūrėjo Miglės tėvai, tačiau greitai jie nebesutiko to daryti.
„Deja, turėjau palikti darbą. Tėvai vaiko prižiūrėti nebesutiko, o dirbti vien tam, kad mokėčiau atlyginimą auklei, kai net nuomai nebūtų likę pinigų, tikrai neapsimokėjo. Tėvai man niekuo nepadeda, todėl išėjau iš darbo ir įsiregistravau Darbo biržoje“, – sakė mergaitės mama.
Šiuo metu Darbo biržos išmokos yra vienintelės Miglės pajamos. Tačiau ji pasakojo, kad situacija, kurioje dabar yra atsidūrusi, jos visiškai netenkina. Moteris nenori gyventi iš Darbo biržos išmokų, nori dirbti ir užsidirbti pati. Juolab kad nors iki rugsėjo ir sakė ištempsianti su mažomis pajamomis, vėliau ir jas praras, tad darbas jai žūtbūt reikalingas.
„Bet ar visi darbdaviai išskėstomis rankomis laukia vienišų mamų? Tikrai ne. Bet kokiu atveju pradžioje negaučiau daugiau nė 500 ar 700 eurų. Atrodo, nemaži pinigai, bet iš jų reikėtų mokėti už privatų darželį, dar gal liktų už nuomą susimokėti. O ką kalbėti apie kitas išlaidas? Visi, kas augina vaikus, žino, kad vaikai iš oro neauga, juos auginti – prabanga“, – pasakojo Miglė.
Mama sakė norinti savo dukrą aprūpinti viskuo, kas yra būtina, ir nenori, kad jos mergaitė būtų alkana ar vaikščiotų nuplyšusiais rūbais, ji nori dukrai suteikti geriausias sąlygas augti.
„Arba yra kitas variantas – nedirbti ir gauti, rodos, 200 eurų socialinę išmoką. Kaip iš tų pajamų pragyventi, net neįsivaizduoju, bet dirbdama aš beveik visus pinigus atiduočiau privačiam darželiui. Kam tada dirbti? Tad būti „socialine erke“ labiau apsimoka.
Arba reikia tiesiog emigruoti, nes savo situacijoje kitos išeities net nebematau. Apmaudu, nes esu tvarkinga, į gyvenimą visokiais būdais besikabinanti mama, noriu dirbti, bet neturiu kur palikti vaiko“, – išgyveno Miglė.
Kreipėsi į savivaldybę
Moteris klausė, ką daryti tokiu atveju, jei šeimininkas atsisako leisti deklaruoti gyvenamąją vietą jo būste, o kitos vietos, kur tai būtų galima padaryti, nėra.
„Valdas Benkunskas net neįsigilinęs į situaciją atrašė, kad nėra jokio teisinio pagrindo suteikti valstybinį darželį, nes prioritetas suteikiamas tik registruotiems Vilniaus mieste“, – pasakojo Miglė.
Moteris pabrėžė neprašanti jokių išmokų ar socialinio būsto. Ji tenorinti eiti dirbti ir leisti vaiką į darželį.
Keitėsi įstatymas
Nuo 2017-ųjų sausio 1-osios keitėsi gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka. Iki šios dienos neturintieji kur deklaruoti gyvenamosios vietos galėjo tai padaryti Lietuvos miestų savivaldybėse.
Tačiau nuo sausio 1-osios to padaryti nebegalima, o visi, kurių gyvenamoji vieta buvo deklaruota savivaldybėje, turėjo išsiregistruoti. Gyvenamąją vietą savivaldybėje deklaruoti gali tik tie asmenys, kurie oficialiai įrodo, kad neturi gyvenamosios vietos.
„Mano nuomone, nuo tos dienos, kai buvo išleistas draudimas, kad nebėra galimybės prisiregistruoti prie savivaldybės, turėjo būti numatytos išimtys. Bet gerbiami ponai apie jokias išimtis net nekalba, tiesiog nebėra galimybės ir daryk, ką nori. Susidariau tokią nuomonę, kad pasidarei vaikų, tai čia tavo pačios problemos“, – guodėsi vieniša mama.
Siūlo kreiptis į komisiją
Sostinės vicemeras V.Benkunskas patvirtino, kad Miglė kreipėsi į savivaldybę, tačiau kadangi jos gyvenamoji vieta deklaruota ne Vilniuje, jos vaiko vieta eilėje yra už tų vaikų, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra sostinėje.
Nedeklaravus gyvenamosios vietos Vilniuje, Miglės dukrai nepriklauso ne tik vieta darželyje, bet ir 100 eurų kompensacija, jei ji dukrą vestų į privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą.
„Mokestis už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą Vilniaus miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, gali būti kompensuojamas tik tiems vaikams, kurių vieno iš tėvų ir vaiko gyvenamoji vieta yra savivaldybės teritorijoje“, – teigė V.Benkunskas.
Paklaustas, kokių papildomų veiksmų gali imtis Miglė, jei nuomojamo būsto šeimininkas neleidžia jai deklaruoti gyvenamosios vietos jo bute, vicemeras pasakė, kad ji gali kreiptis į Švietimo, kultūros ir sporto departamentą su prašymu nagrinėti šį klausimą Vaikų priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas komisijos posėdyje.
Veikia dvi komisijos
Švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovas Algminas Pakalniškis teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybėje veikia dvi komisijos. Vaiko gerovės komisijos paskirtis – užtikrinti savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų gerovę bendradarbiaujant su mokyklų ir darželių vaiko gerovės komisijomis bei kitomis vaiko gerovės srityje dirbančiomis institucijomis.
Vilniaus miesto vaiko gerovės komisija taip pat vadovaujasi švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Privalomo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu.
Remiantis minėtu aprašu, vaikui gali būti skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, jeigu vaiko tėvai ar vienas iš tėvų išgyvena didelius sunkumus, t. y. netekę darbo, vienas ar abu išvykę į užsienį, įvyko ar vyksta skyrybos, vienam ar abiem tėvams nustatyta sveikatos sutrikimų, vienas iš tėvų ar abu įrašyti į ieškomų, dingusių žmonių sąrašus ir kt.
„Taip pat veikia komisija, kuri svarsto išimtinius nenumatytus atvejus. Ši komisija savo darbe vadovaujasi Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašu ir reglamentu.
Komisija svarsto vaikų priėmimo be eilės į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes apraše nustatytais atvejais klausimus, priima sprendimus dėl vaikų (brolių ir seserų), patekusių į skirtingas ikimokyklinio ugdymo įstaigas, sukėlimo į vieną įstaigą, priima sprendimus dėl deklaruotos gyvenamosios vietos patikslinimo, svarsto kitus apraše nenumatytus atvejus“, – teigė A.Pakalniškis.
Prioriteto neturi
Pasak A.Pakalniškio, Miglei pirmiausia reikia vaiką bendra tvarka užregistruoti prašymų ir gyventojų informavimo informacinėje sistemoje. Mama taip pat gali parašyti motyvuotą prašymą Vaiko gerovės komisijai dėl susidariusių aplinkybių ir nurodyti faktinę gyvenamąją vietą. Komisija apsvarstys šį prašymą ir pateiks sprendimą.
Tiesa, tai, kad Miglė yra vieniša mama ir negali dirbti, nes neturi kur palikti vaiko, jai prioriteto eilėje į darželius nesuteikia.
„Vaikai, kurie neregistruoti Vilniaus mieste, atsiduria eilėje po visų sostinėje registruotų vaikų. Vienintelis prioritetas šiems vaikams sudarant eilę yra vaikų amžius“, – sakė A.Pakalniškis.
