Mokinių tėvai išliejo nuoskaudas
Protesto akcijos dalyviai teigė, jog šiaurinėje uostamiesčio dalyje ir centre, kur taip trūksta ugdymo įstaigų, „Saulėtekio“ mokykla esą naikinama savivaldybės rankomis – jai neleidžiama formuoti klasių, suremontuotos geriausios patalpos perleidžiamos privačiai mokymo įstaigai Klaipėdos licėjui.
„Kodėl privati ugdymo įstaiga apdalyta malonėmis, o savivaldybės išlaikomos mokykla neremontuojama, net higienos paso neturi. Nuolat bloginamos materialinės sąlygos atsiliepia mokymo kokybei, per pertraukas mokiniams nesudaromos galimybės pailsėti, pedagogai, mokiniai ir jų tėvai nuolat jaučia įtampą, patiria psichologinį smurtą“, – nuoskaudas liejo piketuotojai.
Akcijos dalyviai skundėsi, kad „Saulėtekyje“ nebeliko mokytojų kambario, muziejaus, muzikos kabinetas įrengtas vestibiulyje, nėra normalaus tualeto pedagogams, sanitarinių patalpų trūksta ir mokiniams, išardyta skaitykla, neliko nusiraminimo kambario, praėjimo į sporto salę, kadangi licėjaus darbuotojai verčia mokinius eiti per kiemą nepaisant oro sąlygų.
Mokyklos neišsitenka viename katile
„Kalbėta, kad licėjui perduodamos patalpos bus remontuojamos miesto biudžeto lėšomis, o jo pastatas Kretingos gatvėje mainais atiteks savivaldybei. Planai keičiasi, todėl kyla įtarimų dėl savivaldybės lėšų naudojimo remontuojant primatų licėjų teisėtumo. Jau kreipėmės į Valstybės kontrolierių – pradėtas auditas“, – nesudėti rankų žadėjo akcijos dalyviai.
Klaipėdietės Reginos Kontautienės vadovaujamam Klaipėdos licėjui, pasak protestuotojų, stinga vietos – privati įstaiga, įsikūrusi „Saulėtekio“ patalpose, toliau skleidžiasi, nusitaikė ir į kitas erdves. Toks aktyvumas mokinių tėvams kelia nerimą.
Klaipėdos tarybos tarybos posėdyje dalyvavę „Saulėtekio“ mokyklos bendruomenės atstovai savo nuogąstavimus dėl bendrojo miesto ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos įgyvendinimo plano išsakė ir politikams.
Mero Vytauto Grubliausko ir tarybos narių paprašyta nedelsiant imtis veiksmingų priemonių, kad „Saulėtekio“ pagrindinė mokykla netaptų kampininke savo patalpose, nebūtų toliau žlugdoma.
Tuščios patalpos atiduotos kitiems
Klaipėdos savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė stebėjosi protestuotojų kalbomis: „Arba žmonės nežino tikrosios padėties, nenori žinoti, arba juos kas nors tyčia kursto ir klaidina, kad sukeltų įtampą mieste“.
Nors „Saulėtekyje“ per devynerius metus moksleivių skaičius sumažėjo nuo 452 iki 195 vaikų, šios ugdymo įstaigos, pasak N.Laužikienės, nesirengiama naikinti: „Tuštėjanti mokykla, mažindama savo išlaidas, pati sutiko perduoti savivaldybei 1850 kvadratinių metrų ploto nenaudojamas patalpas, kurias panaudos sąlygomis perleidome Klaipėdos licėjui“.
„Stogo, aktų salės, šilumos, vandens, nuotekų tinklo, elektros įrenginių remonto, vidaus apdailos darbai, kainavę 113 tūkst. eurų, savivaldybės lėšomis buvo atlikti tuomet, kai licėjus „Saulėtekio“ patalpomis dar nesinaudojo. Per 17 metų šios mokyklos tvarkymui iš miesto biudžeto skirta nemenka suma – daugiau kaip 537 tūkst. eurų“, – kalbėjo N.Laužikienė.
Departamento vadovė pažymėjo, jog savivaldybė privačiam licėjui panaudos teise „Saulėtekio“ mokykloje perleistų patalpų tvarkymui jokių lėšų nėra skyrusi: „Pats licėjus atliko patalpų, kurios priklauso savivaldybei, remontą už 58,4 tūkst. eurų“.
Licėjus pinigų iš miesto nemelžia
Klaipėdos licėjaus vadovai savivaldybei pateikė duomenis, kad įgyvendindami Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojama 359 tūkst. eurų vertės projektą, gautas lėšas investavo į kito pastato Kretingos gatvėje remontą ir dar pridėjo savų pinigų – daugiau kaip 196,6 tūkst. eurų.
„Kodėl turėtume smerkti licėjų – švietimo sistemos įstaigą, kuri nereikalaudama lėšų iš savivaldybės į abu pastatus, kuriuose ugdomi mokiniai, jau investavo daugiau kaip 555 tūkst. eurų?. Tik todėl, kad jis privatus“- nesupranta N.Laužikienė.
Prestižine mokykla vadinamą Klaipėdos licėjų šiuo metu lanko 425 mokiniai, 63 ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai. Daugiau kaip šimto ugdytinių tėvams licėjui už mokslą mokėti nereikia.
Ketveriems metams numatytas miesto ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planas, pasak N.Laužikienės, gali būti tikslinamas, įvertinant demografinius, ekonominius, socialinius, švietimo sistemos pokyčius, mokinių srauto dinamiką, naujų įstaigų steigimą ir kitokius faktorius.
