Daugiau kaip pusmetį dirbančios vadovės užgaidas užfiksavo pavaldiniai. Mat V.Griciuvienė nurodydavo įstaigos darbuotojui paimti įstaigos kortelę, nuvažiuoti į degalinę ir į jos asmeninį automobilį „Toyota Verso“ įpilti dyzelino.
Vadovės nurodymus mechanikas įvykdė triskart, o pati direktorė kartą pati įsipylė dar 53 litrus dyzelino.
Taip V.Griciuvienės mašinos bake atsidūrė mažiausiai 130 litrų už įstaigos pinigus pirktų degalų.
Kilus triukšmui Greitosios medicinos pagalbos centro direktorė paaiškino, kad darbo reikalais važinėjo į sostinę, Kauną, Šiaulius, Mažeikius, todėl ir įsipylė degalų. Tačiau ji suskubo sumokėti beveik 131 eurą į darbovietės kasą.
Įstaigoje buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta dar daugiau iškalbingų faktų. Paaiškėjo, kad į greitosios pagalbos automobilius kartais būdavo įpilama daugiau degalų, nei apskritai telpa bake.
Kartais kelionės lape būdavo užfiksuojama, kad bake esančių degalų likutis viršija didžiausią įmanomą kiekį.
Akmenės rajono politikai ėmė reikalauti direktorės galvos, bet už V.Griciuvienę mūru stojo savivaldybės vadovai. Toks posūkis pernelyg nenustebino, nes įstaigos vadovė – mero socialdemokrato Vitalijaus Mitrofanovo kolegė partijoje.
„Padarytas šiurkštus pažeidimas, už kurį privalu atleisti iš darbo, bet direktorė kažkodėl nepajudinama, – stebėjosi tarybos narys Richardas Sudaris. – Grobstymo faktai – akivaizdūs, juolab kad ir pati vadovė neneigia, jog buvo pilta degalų į jos mašiną.“
R.Sudaris pažymėjo, kad biudžetinių įstaigų vadovams yra patvirtinta 60 eurų išmoka kas mėnesį, jei jie naudojasi nuosavu automobiliu: „Pilietiškai pasielgę darbuotojai yra nemaloniai nustebinti tokios eigos, dabar jie patys pasisamdė teisininką, nes baiminasi persekiojimo.“
Apie įstaigos degalų grobstymą darbuotojai pranešė ir savivaldybei, ir Valstybinei darbo inspekcijai, ir Seimo kontrolieriui, ir Specialiųjų tyrimų tarnybai.
Pernai Akmenės greitosios medicinos pagalbos centras degalams išleido 39 tūkstančius eurų.
