Stebint besikeičiantį miestą ir šūkius „Kaunas tvarkosi“ bei „Kaunas dalinasi“, norisi tikėti, kad ir pirmas įspūdis, kurį susidaro miesto riboženklius vos išvydę svečiai ar namo grįžtantys kauniečiai, yra toks pat.
Tačiau kol kas taip nėra. Specialistai ir paprasti miestiečiai įsitikinę, kad jei miesto riboženkliai būtų originalesni, Kaunui jie suteiktų savitumo.
Ar yra planų, kad riboženkliai atspindės modernėjantį ir besitvarkantį Kauną? Tokių minčių yra, bet šiuos ženklus kol kas planuojama tik remontuoti.
Planavo įrengti 6 ženklus
Prieš 10 metų tuometis Kauno meras Andrius Kupčinskas rūpinosi, kad atvykstančiuosius į miestą pasitiktų nauji modernūs riboženkliai.
2007-aisiais planuota, kad reikia sukurti 6 naujus riboženklius, kurie išdygtų prie pagrindinių įvažiavimų į miestą.
A.Kupčinskas prisiminė, kad tada nauji miesto ženklai turėjo atsirasti prie Kauno ir Garliavos ribos, Raudondvario plento pabaigoje, Karmėlavoje, netoli Algirdo Brazausko hidroakumuliacinės elektrinės, kelyje į Rokus, taip pat prie kelių, kuriais į Kauną atvykstama iš Vilniaus ir Klaipėdos.
Tačiau pristigus pinigų šios idėjos teko atsisakyti. 2008 metais buvo pastatyti tik du nauji riboženkliai autostradoje ir automagistralėje.
Norėjo praskaidrinti niūrumą
Tada rengtą riboženklių konkursą laimėjo dizainerė J.Velykienė. Jos projektas buvo pavadintas „Šviesus ir atviras“.
Kaunietė prisiminė, jog domėdamasi kitų miestų riboženkliais pastebėjo, kad dažniausiai tai būna tūrinės raidės, iš kurių sudėliojamas miesto pavadinimas.
„Tada Kaunas buvo niūrus, jame nieko įdomaus nevyko. Todėl nusprendžiau, kad raides reikia išpjauti plokštumoje, kad jos būtų perregimos. Naktį jas apšvietus ženklai turėjo spindėti iš tolo. Norėjau, kad riboženkliai tarsi bylotų, jog Kaunas – atviras, visų laukiantis, svetingas miestas“, – pasakojo J.Velykienė.
Ne viską pavyko įgyvendinti
Dviem ženklams gaminti buvo panaudotos tuo metu labai modernios medžiagos – aliuminio kompozitinės plokštės.
Tokios medžiagos nepaveikia nei 50 laipsnių karštis, nei toks pat šaltis. Ji nebijo vandalų atakų, lengvai nuplaunama. Buvo įrengtas ir LED apšvietimas.
Tiesa, idėjos, kurias siūlė dizainerė, iki galo nebuvo įgyvendintos.
„Siūliau, kad ženklus būtų galima apšviesti taip, jog norint jie mirgėtų įvairiais ornamentais. Tačiau pinigų miestui pristigo. Ši idėja nebuvo įgyvendinta“, – prisiminė J.Velykienė.
Kaunui suteiktų savitumo
Dizainerė sakė, kad į miesto riboženklius atkeipia dėmesį.
„Ženklas, kurį matome atvykdami iš Vilniaus, prieš kurį laiką buvo aplaužytas. Matyt, kažkas manė, kad jis pagamintas iš parduoti tinkamo metalo. Kitą kartą jis buvo apipaišytas grafičiais“, – pasakojo kaunietė.
Moteris įsitikinusi, kad miestui gražinantis būtų pats metas ženklus atnaujinti, pagaliau būtų galima įgyvendinti ir idėją, kad jie būtų įdomiau ir įspūdingiau apšviesti, bent jau švenčių progomis.
„Būtų puiku, jei ir prie kitų svarbiausių įvažiavimų į miestą atsirastų ne tik paprastos lentelės su miesto pavadinimu. Tai Kaunui suteiktų savitumo. Dabar galima tik apgailestauti, kad, pavyzdžiui, Vilniaus riboženklis yra didesnis, geriau matomas ir prižiūrimas“, – įsitikinusi dizainerė.
Ženklai – purvini ir aplūžę
Apžiūrėjus prieš 9 metus pastatytus riboženklius vaizdas nuliūdino.
Atvykstant iš Vilniaus miesto ribos ženklas aiškiai matyti. Jis pakylėtas ant kalvos. Tačiau net sparčiai lekiant pro šalį nesunku pastebėti, kad jis purvinas. Priėjus arčiau matyti ne tik purvas, bet ir želiančios samanos.
Riboženklis, kuris pasitinka atvykstant iš Klaipėdos, atrodo ne ką geriau. Pirmiausia į akis krinta greta įrengtas kur kas didesnis, spalvingas ir puikiai apšviestas reklaminis stendas.
Pats riboženklis aplaužytas. Nuo jo užpakalinės dalies atplėšta dalis U raidės formos apdailos. Jos lakštas mėtosi greta esančiame griovyje.
Miesto riba eina per kiemą
O kaip atrodo kitos vietos, pro kurias į Kauną taip pat atvyksta nemažai keliautojų?
Važiuojant iš Marijampolės, pervažiavus Garliavą, Veiverių gatvės pabaigoje aiškiai matyti juodas užrašas ant baltos lentelės, pranešantis, kad čia yra miesto riba. Aplinka ir pati lentelė tvarkinga.
Tačiau įdomu tai, kad riboženklis stovi greta nuosavo namo su nemažu kiemu. Kauno miesto ir rajono riba eina tiesiog per gyventojo valdos vidurį.
Šiame name gyvenantis Edvinas Šnipas pasakojo, kad būstą čia 1950 metais pasistatė jo senelė. Tada čia dar buvo Kauno rajonas. Miestui plečiantis riboženklis ir atsirado greta namo.
„Man pačiam labai patinka, kad gyvenu tokioje vietoje. Juokauju, kad jei būnu vienoje kiemo pusėje, esu miestiestis. Jei žengiu žingsnį į šoną, atsiduriu rajone“, – šypsojosi vyras.
E.Šnipas sakė, kad pro Kauno riboženklį automobiliai pralekia nesustoję. Vyras įsitikinęs, kad čia tikrai reikėtų gražesnio ir patrauklesnio miesto ženklo.
Riboženklį gožia krūmai
Dar vienas svarbus įvažiavimas į Kauną yra ties Karmėlava. Aplinka, kurioje įrengtas riboženklis, tvarkinga. Pro jį veda naujas pėsčiųjų takas.
Tačiau ši vieta niekuo neišsiskiria ir turistai nė nepastebi, kad jau atvyko į Kauną. Be to, riboženklį užgožia ir greitį ribojantis ženklas, pritvirtintas ant lentelės su užrašu „Kaunas“.
Beveik prieš 10 metų vieną įdomesnį riboženklį buvo svajota pastatyti ir Raudondvario plento pabaigoje, kelyje į Jurbarką. Tačiau dabar Nevėžio pakrantės šlaite taip pat stovi tik paprasta lantelė su miesto pavadinimu.
Jei aplink augantys krūmai labiau suvešėtų, miesto ribą žymintis ženklas būtų sunkiai pastebimas.
Patinka senasis stumbras
Nuo šio riboženklio Raudondvario plentu link miesto centro pavažiavus 2 kilometrus galima pastebėti dar vieną, dabar jau istorinį, Kauno ženklą.
Tai dar sovietiniais laikais Kauno dailės kombinate pagamintas kūrinys. Meistrai tada iškalė ne tik miesto vardą, bet ir pasveikinimą atvykus į Kauną.
Ženkle pavaizduotas ir stumbras, nes sovietmečiu būtent šis gyvūnas, o ne dabartinis tauras buvo įteisintas miesto herbe.
Nors ženklas kurtas sovietmečiu, ant jo nematyti jokių sovietinių simbolių. Atvirkščiai, riboženklyje yra tautinių ornamentų.
Vilijampolėje gyvenantys Audronė ir Vidmantas Kasparavičiai neslėpė, kad jiems šis senas riboženklis patinka.
„Matyti, kad tada jo kūrėjai norėjo, jog įvažiavimas į Kauną būtų pažymėtas išskirtiniu ženklu. Juntama ir tai, kad jį kūrė nagingi meistrai, kurie miestu didžiavosi. Būtų gerai, kad ir dabar žmonėms rūpėtų pabrėžti miesto išskirtinumą“, – sakė kauniečiai.
Verta statyti tik išskirtinius ženklus
Gintaras Balčytis
Architektas, Kauno autobusų stoties atnaujinimo projekto autorius
„Tokie ženklai, kokiais dabar pažymėta ne vieno miesto, tarp jų ir Kauno, ribų pradžia, – atgyvenęs dalykas. Jie yra tiesiog raidžių derinys. Tokie ženklai neperteikia miesto privalumų, istorijos, išskirtimumo. Nesuteikia jokios papildomos informacijos apie miestą ir nesuintriguoja.
Daugelyje užsienio šalių tokių riboženklių atsisakoma. Įrengiami paprasti kelio ženklai su miestų pavadinimais. Tačiau jei Kaunas turėtų riboženklį, kuris būtų originalus, netikėtas, verčiantis nustebti, miestas dėl to laimėtų. Vienas iš variantų – ant tokių riboženklių būtų galima panaudoti ir Kauno herbą.“
Nuplaus, remontuos, bet nekeis
Aloyzas Pakalniškis
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius
„Artimiausiu metu ženklai keliuose iš Klaipėdos ir Vilniaus, kaip ir kiekvieną pavasarį, bus nuplauti. Ten, kur reikia, – suremontuoti. Minčių apie tai, kad Kauno riboženklius būtų galima pakeisti modernesniais ar esamus patobulinti, yra. Tačiau artimiausiu metu to daryti neplanuojama. Įrengti naujus išskirtinius ženklus kitose vietose planų kol kas taip pat nėra.“
