Maldos pusryčiai tampa gražia uostamiesčio tradicija - mero Vytauto Grubliausko pakviesti drauge apmąstyti dvasingumo, gėrio, tikėjimo krikščioniškų vertybių svarbą kultūros darbuotojai ir verslininkai, akademinės visuomenės, religinių konfesijų ir tautinių mažumų atstovai, kariškiai jau šeštąjį kartą rinkosi prie stalų viešbutyje „Ibis Styles hotel Klaipėda Aurora“.
Prisiminę, kad Reformacija, kaip nauja pasaulietiškesnė religinė srovė į Lietuvą sklido iš Rytprūsių, kalbėtojai susirinkusius ragino atsigręžti į praeitį, susivokti, ką davė šis procesas ir kam jo prireikė. Ne tik Bažnyčią, bet ir pasaulį pakeitusios didžiojo reformatoriaus M.Liuterio idėjos vienaip ar kitaip buvo siejamas su pagrindine renginio tema „Miestas ant tvirtų pamatų“.
„Yra manančių, kad reformacija - tam tikrų vertybių perkainavimas, tarsi įvairių akcijų šėlsmas prekybos centruose prieš didžiąsias šventes. Bet aš tai suvokiu kaip grįžimą prie tikrojo šaltinio ištakų realiai ir atsakingai vertinant laiko ir istorijos padiktuotus neišvengiamus pokyčius žmogaus ir bendruomenės sąmonėje. Tikėjimas ir meilė yra visko pamatas“, - kalbėjo V.Grubliauskas.
M.Liuteris, pasak kalbėtojų, nenorėjęs griauti, sutrypti, kažko atsisakyti arba pamiršti, tikinčiuosius kvietęs ryžtingai keistis patiems ir keisti aplinką, kurioje jie gyveno. Tai prisiminę jie miestiečius ragino reformaciją pradėti nuo savęs: „Nebijokime keistis, kiekvienas bent trumpam pabūkime Liuteriu, yra ką reformuoti, prie ko sugrįžti, kad aiškiau pamatytume, kas yra amžina ir tikra.
Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos klebonas Reinholdas Moras žavėjosi M.Liuterio narsa tvirtinti išklibintus tikėjimo pamatus: „Anais laikais jį už skelbiamas idėjas inkvizitoriai galėjo sudeginti ant laužo. Reformacijos sukaktis - puiki proga atsigręžti į praeitį, pamąstyti ant kokių pagrindų stovime dabar, ar mus jungia bendrystės jausmas, ką ir kaip toliau statysime“.
Protestantiškų M.Liuterio tezių įtaką Lietuvoje siejama su Karaliaučiuje išleista pirmąja lietuviška Martyno Mažvydo giesmių knyga „Katekizmas“, Jono Bretkūno pirmą kartą į lietuvių kalbą išversta Biblija, nemirtinga Kristijono Donelaičio poema „Metai“ - pirmuoju lietuvių grožinės literatūros kūriniu. Garsūs švietėjai buvo dvasininkai - evangelikų liuteronų parapijų kunigai.
Klaipėda, kurioje pirmieji katalikų maldos namai šalia kryžiuočių pastatytos Memelburgo pilies iškilo prieš 765 metų, R.Moras vadino Lietuvos krikščionybės lopšiu ir apgailestavo, kad per karą subombarduotos didžiausios ir gražiausios Šv. Jono. bei Šv. Jokūbo bažnyčios iki šiol neatstatytos.
Su Reformacijos banga susietus reikšmingus praeities darbus ne tik miesto meras, bet ir kiti maldos pusryčių dalyviai vertino kaip reikšmingą ir tvirtą pamatą, ant kurių stovi ne tik Klaipėda, bet visa Lietuva, ragino nuo jų nenusigręžti šviesiu protu ir tvirtomis rankomis statant naujus rūmus.
Per atostogas šiltuose kraštuose ranką susižalojęs V.Grubliauskas atsiprašė svečių, kad pasitinka juos su įtvaru. Po šiltų pokalbių pakvietęs visus susikaupti bendrai maldai meras tikino, jog patirta trauma netrukdo jam atlikti savo pareigų: “Miestas kaip ir anksčiau valdomas tvirta ranka“.
Lietuvos katalikų bažnyčios vyskupas Kęstutis Kėvalas perskaitė pranešimą „Ekonomika dėl žmogaus ar žmogus dėl ekonomikos“. Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius savo įtaigioje paskaitoje „Bažnyčios dovana miestui“ apibrėžė platų krikščioniškos moralės vertybių lauką ir naujus iššūkius, su kuriais dabar susiduria katalikų bendruomenės.
Baigiamąjį pranešimą perskaitė uostamiesčio bendruomenės maldos pusryčiuose dalyvavęs Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas teologijos daktaras Mindaugas Sabutis.
V.Grubliausko globojamo renginio dalyviams grojo Mindaugo Bačkaus violončelių kvartetas, giesmes giedojo Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos choras (vadovė Inga Pakalniškienė). Maldos pusryčių dalyviai tradiciškai buvo pavaišinti blynais su varške, tortu, kava ir arbata.
Pataisos namuose, ugdymo įstaigose Šventąjį raštą platinančios bendrijos „Gideono broliai“ nariai kiekvienam svečiui įteikė dovaną - Lietuvos biblijos draugijos išleistą „Naująjį testamentą“.
