Sakykim, kaip kas supranta kultūrą. Vienam tai menų sinonimas, kitam – viskas, kas ne gamta, t.y. natūra, trečiam – pagal enciklopediją: „kultūra yra sudėtinė visuma, apimanti žinias, tikėjimus, menus, moralę, teisę, papročius ir kitus vertingus, gerbiamus ir puoselėjamus gebėjimus, kuriuos žmogus įgyja kaip konkrečios visuomenės narys konkrečiu istoriniu laikotarpiu“.
Tiems, kurie seka Seimo Kultūros komiteto pirmininko įžvalgas, darosi pamažėl aišku, kad jam kultūra reiškia absoliučiai visus klausimus, kuriais jis jaučiasi galįs kalbėti iš esmės. Praėjusią savaitę vienoje TV pokalbių laidoje jis pasidalijo naujausiu kultūriniu atradimu – esą neverta lietuvių šviesti ar mokyti gerti kultūringai, nes mes ne ispanai, kurie nuo seno turi alkoholio vartojimo kultūrą.
Kadangi šis atradimas sekė po gana migloto pasakojimo apie fiziologinius įvairių tautų ypatumus, tenka daryti išvadą, kad jį įkvėpė tas šiek tiek mokymasis genetikos. O galutinai suformulavo intymi pažintis su Ispanijos vyno tradicijomis – tai šiek tiek glumina, žinant, jog Kultūros komiteto pirmininkas jokių laipsnių artyn neprisileidžia.
Tiek jau to, ne tiek svarbu, kas buvo šios monumentalios įžvalgos šaknys, dabar svarbiau, ką tai reiškia mums visiems.
Sekant ta pačia logika, reikia tik džiaugtis, kad prieš ketvirtį amžiaus kas nors nepareiškė, jog neverta lietuvių mokyti higienos, nes mes ne japonai, kurie nuo seno turi švaros kultūrą.
Ir dabar toliau lįstume į vonią kartą per savaitę kaip sovietiniais laikais.
Betgi ne, kažkaip išmokom ir dukart po dušu per dieną palįsti, ir su grožio pramonės laimėjimais kažkaip susipažinom, ir mus šiuo atžvilgiu sunkiai beatskirsi nuo kitų europiečių.
Remiantis lygiai ta pačia logika, turime tik klupti ant kelių, kad prieš tą patį ketvirtį amžiaus analogiškos prabos genijus nepareiškė, jog neverta lietuvių šviesti ir mokyti demokratijos, įstatymo viršenybės ar žmogaus teisių, nes mes, sakykim, ne anglai, kurie nuo seno turi „Magna Carta“. Bet viso to kažkaip išmokom, tegul dar ir netobulai, tegul dar mokomės.
Čia atlaidi ironija dingsta ir ima kauptis negeras pyktis. Mat baisiai nemalonu sužinoti, jog vienas valdančiosios koalicijos vedlių tave laiko apgailėtinu nevykėliu, kurio visos pastangos išsiveržti iš tamsybių iš anksto pasmerktos nesėkmei vien dėl to, kad pataikei gimti savo tėviškėje.
Todėl neverta stebėtis, kad aplinkui tiek pradedančių burnoti prieš valdančiųjų entuziazmą visur, kur įmanoma, pristatyti perspėjančių, bauginančių ir draudžiančių ženklų. Ir antialkoholinis vajus čia mažiausiai buvo dėtas. Nieko jis nepakeis, nes tie 10 procentų girtuoklių kaip išlaka didžiąją dalį šalies promilių, taip laks jas toliau.
O tie naivuoliai, kurie bando šviestis ir mokytis vyno vartojimo kultūros, tai darys ir toliau, tik pirkdami vyną ne Lietuvoje, o tose šalyse, kurios, pasak minėtos įžvalgos autoriaus, nuo seno turi alkoholio vartojimo kultūrą.
Ne, esmė tikrai ne ta. Esmė ta, kad žmogui labai nepatinka, kai jis avansu laikomas kvailiu, nevykėliu, nusikaltėliu, šiukšle, kuriam išganyti reikia viso talmudo draudimų. Esmė ta, kad žmogui nepatinka, kai jį tokiu laiko personažai, kurių vienintelis kredencialas – sėkmingai sukritusios politinės kortos ir „biškis“ genetikos mokslų.
Gali būti, kad šis jausmas išvirs ne tik bambėjimu socialiniuose tinkluose, bet ir daug aktyvesnėmis akcijomis. Mat tokie pseudomoksliniai atradimai nusitaiko į pačią netinkamiausią auditoriją – aktyvius, norinčius šviestis ir šviesti žmones.
O jiems gana sudėtinga patarti – nepykite ant ne savo vietoje atsiradusio mesijo. O verčiau jį užjauskite. Nes blogai, žinoma, mokytis ir neišmokti. Blogai bandyti ir klysti.
Bet blogiausia gyventi su fatališku įsitikinimu, jog viskas yra nulemta genetikos, kurios kažkada „biški“ mokeisi.
