Vyriausybė numačiusi, kad nuo 2018 metų rugsėjo realiai pradėsiančiai veikti reformai prireiks 150 milijonų eurų ir tai bus finansuojama iš struktūrinės ES paramos. Dar iki 50 milijonų eurų planuojama gauti sutvarkant aukštųjų mokyklų struktūrą. Taip pat numatytas finansavimas profesorių, dėstytojų ir tyrėjų atlyginimams didinti – per 22 milijonus eurų.
Dėstytojų skaičius mažės
„Aukštojo mokslo reformos esmė – pakeisti aukštojo mokslo ir studijų kokybę, grįstą visai kitais principais. Keisti finansavimą – tai ir bus padaryta. Įvesti valstybės sutartį su aukštosiomis mokyklomis. Garantuoti nemokamą bakalauro išsilavinimą“, - teigė premjeras S.Skvernelis.
Vyriausybės vadovas teigė, kad kalbėdami apie universitetų jungimą galime kalbėti ir apie dėstytojų skaičiaus mažinimą. Taip pat svarbu motyvuoti profesorius, dėstytojus ir tyrėjus – kelti jiems atlyginimus. „Turėtų likti ir darbuotis patys geriausi profesoriai, docentai, tyrėjai, kurie turi didžiulį potencialą ir dirba taip pat tarptautiniu lygmeniu“, – teigė Vyriausybės vadovas.
S.Skvernelis pabrėžė, kad Lietuvoje šiuo metu yra 1800 studijų programų, o 40 faktiškai tų pačių studijų programų, kurios tarpusavyje konkuruoja. Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad šią situaciją būtina keisti ir tą skaičių reikia mažinti.
Darbo grupė antradienio rytą pareiškė, kad Lietuvoje turėtų veikti keturi universitetai – du tarptautinio lygio ir du technologijų universitetai. Siūloma palikti Vilniaus universitetą ir kurti naują Kauno universitetą – šios aukštosios mokyklos matomos kaip tarptautinio lygio universitetai. Techniniai universitetai turėtų veikti Vilniuje ir Klaipėdoje.
Nejungs per prievartą
Premjeras ir ministrė aiškino, kad nebus mechaniško universitetų jungimo ir vertimo juos jungtis: „Pokyčiai nori nenori vers aukštąsias mokyklas, kurios nori atitikti reikalavimams, konsoliduotis. Jei galvojame, kad prievartiniu būdu galėsime universitetų administracijoms pasakyti, kiek universitetų turi likti, tai tą galime padaryti, bet tai nebus teisingas žingsnis.
Darant esmines pertvarkas tai gali kristalizuotis į porą stambių universitetų, kurie yra klasikinio turinio, porą specializuotų universitetų, plius universitetus, kurie veikia regionuose. Lygiai tą patį turime kalbėti apie kolegijų sujungimo potencialą“, – teigė premjeras.
„Valstiečių“ frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis taip pat tvirtino, kad „jokios prievartos nebus“ ir universitetai nebus jungiami priverstinai.
„Sprendimai bus priimti tokie, kurie bus optimalūs visais atžvilgiais. Pati finansavimo tvarka, kai šnekama apie nemokamą aukštąjį mokslą, akivaizdus studentų mažėjimas verčia ieškoti optimizavimo kelių, tie universitetai, kurie manys, kad nereikia ieškoti kelio optimizuoti savo veiklą, gali paprasčiausiai bankrutuoti“, – teigė R.Karbauskis.
Švietimo ir mokslo ministrė teigė, kad numatomi trys pagrindiniai žingsniai – finansavimo sistemos pertvarka numatant nemokamas bakalauro studijas ir didinant dėstytojų atlyginimus. Taip pat kokybės užtikrinimo pertvarka persvarstant studijų programas. Trečias žingsnis – aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka siekiant sutelkti potencialą, kad liktų du klasikiniai universitetai Vilniuje ir Kaune bei du technologiniai universitetai.
„Realiai nė vienas universitetas nėra uždaromas. Tai tinklo pertvarka, tai sutelkimas fragmentuoto potencialo siekiant užtikrinti efektyvesnį valdybą ir išteklių sutelkimą, ypač mokslinių tyrimų srityje.
Tai sutelkimas potencialo tiek Vilniuje, tiek Kaune, taip pat numatant tinklines struktūras tiek Šiauliuose, tiek Klaipėdoje. Tai nėra siekis sumažinti universitetų skaičių. Siekis sutelkti potencialą siekiant turėti bent du stiprius tarptautiniu mastu klasikinius universitetus Lietuvoje. Taip pat numatant ir specializuotas aukštąsias mokyklas, kaip technologinius universitetus, menų ar karo akademiją“, – sakė J.Petrauskienė.
Pasak ministrės, šiandien nemažai universitetų turi pastatų, kuriuos reikia valstybei išlaikyti ir jie nebėra reikalingi: „Numatome, kad galime reinvestuoti apie 50 milijonų eurų dabartinio aukštųjų mokyklų turto siekiant stiprinti mokslo ir studijų kokybę.“
Prognozuojama, kad įvykdžius pertvarką du universitetai patektų tarp 500, o vienas jų – tarp 300 geriausių universitetų pasaulyje.
Ministrė priminė, kad numatoma taip pat trumpinti studijų trukmę iki trejų metų daugelyje studijų programų. „Tai užtikrintų galimybę greičiau patekti į darbo rinką, labiau atsižvelgti į darbo rinkos poreikius“, – sakė ministrė.
Taip pat numatoma persvarstyti studijų programų vertinimą ir akreditavimą.
Rengs specialistus, kurių pageidauja verslas
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, „valstiečių“ frakcijos narys Eugenijus Jovaiša teigė, kad valstybė nebegali pakęsti 1800 studijų programų, tokio žemo apmokėjimo dėstytojams. „Reikia kelti atlyginimus, reikia sutelkti geriausius profesorius, docentus ir visą mūsų potencialą. Mes norėtume, kad būtų mažiau tų universitetų. […] Galbūt yra didelė prasmė konsoliduoti profesorius“, – teigė E.Jovaiša.
Pasak jo, universitetai bus finansuojami pagal sutartis tarp valstybės ir universitetų. „Valstybė sudaro sutartis dėl tam tikrų specialistų ir jų skaičiaus parengimo“, – sakė profesorius.
Specialistai bus rengiami atsižvelgiant į verslo ir viešąjį interesą. Specialistų rengimą stebės ir prižiūrės Studijų kokybės vertinimo centras. Kartu su verslininkais vertins, ar parengtas specialistas atitinka rinkos ir mokslo poreikius.
