Trečiadienį diskusijai Seime „Lietuvos ir Lenkijos istorinės bendrystės svarba Europai“ vadovavęs parlamentaras, Seimo Gegužės 3-sios grupės pirmininkas Andrius Kubilius pabrėžė, jog Lenkijoje švenčiamą Konstitucijos dieną būtina grąžinti ir Lietuvos istorinei atminčiai, ji galėtų būti švenčiama. Nors čia pat pripažino, kad „lietuviams tai gali nuskambėti keistai“.
Reformas prarijo Rusija
Gegužės 3-sios dienos Konstitucija siekė įveikti Abiejų Tautų Respubliką (ATR, Lenkijos Karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę) žlugdančią anarchiją. Konstitucija deklaravo vieningą, centralizuotą valstybę, buvo suteiktos teisės miestiečių luomui. Bet šioje Konstitucijoje jau nieko nekalbama apie Lietuvos valstybingumą, nepaminėtas net LDK vardas, minima tik Lenkija.
Todėl lietuvių istoriografijoje ir tautos atmintyje bandymas sukurti centralizuotą valstybę XVIII a. pabaigoje buvo vertinmas neigiamai, kaip Lietuvos DK autonomijos panaikinimas. Trečiadienį Seime vykusioje diskusijoje jos dalyviai – A.Kubilius, Vilniaus universiteto istorikas Egidijus Raila, konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis, Tėvynės Sąjungos Lietuvos Krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis, užienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kalbėjo, jog toks įsitikinimas klaidingas.
Buvo vėl ieškoma sanglaudos taškų su Lenkija – istorinių, bet tampriai susijusių su dabarties geopolitinėmis aktualijomis.
A.Kubilius priminė, jog ATR reformas sustabdė 1795 metų carinės Rusijos okupacija. Rusija, politiko teigimu, ir dabar kelia grėsmę regionui, kuriame plytėjo ATR, apjungusi dabartines Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos teroritorijas. Politiko nuomone, todėl Gegužės 3-sios pamokos ypač svarbios Lietuvai ir Ukrainai.
Valstiečiai nesuprato istorijos
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prisiminė, kaip neseniai vykusio trišalio susitikimo su Ukrainos ir Lenkijos parlamentų delegacijomis lenkų parlamento maršalka pasakė pasiilgęs Lietuvos ir Lenkijos santykių aukso amžiaus laikų.
„Ketverių metų Seimo reformos buvo daromos grėsmės akivaizdoje. Dabar irgi susiduriame su grėsmėmis. Lietuvos ir Lenkijos aukso amžių reikia susigrąžinti“, - sakė V.Pranckietis.
Jis priminė, jog turėtų būti išspręsta lenkiškų pavardžių rašyba originalaus raidyno pagrindu – Seimas yra parengęs kompromisinį pasiūlymą. Ginčai dėl lenkiškų pavardžių rašybos buvo viena priežasčių, kėlusių įtampas tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Istorikas E.Raila apžvelgė sudėtingas 1791 metų ATR Konstitucijos palinkybes, dviprasmišką Lietuvos bajorijos požiūrį į ano meto reformas.
„Iš tiesų Konstitucijoje nekalbama apie Lietuvos valstybingumą, minima tik Lenkija. Tačiau ir nekalbama, kad jis panakinamas“, - tikino mokslininkas.
Jis pabrėžė, kad Konstitucija buvo išversta į „lietuvių žemaičių“ kalbą. Todėl Gegužės 3-oji, istoriko nuomone, turi būti ir lietuvių tautos istorijos savastimi.
„Kodėl ši data buvo ištrinta iš mūsų tautos atminties? Pagrindinė priežastis, kad mūsų atmintis rėmėsi valstietiška, kolchozine istorijos samprata, kuri atmetė aristokratiją“, - kalbėjo istorikas (girdėdamas šiuos žodžius Seimo pirmininkas V.Pranckietis neramiai pasimuistė – red.) .
Siūlė paskelbti valstybine švente
Jo poziciją parėmė ir V.Landsbergis. Jis pripažino, kad lietuviai apsileido, užmiršdami Gegužės 3-sios Konstituciją, sukūrusią modernios valstybės teisinius pagrindus.
V.Landsbergis bakstelėjo ir kaimynų istorikams, ignoruojantiems 1791 metų spalio 20 dieną pasirašytą teisinį aktą, „Abiejų Tautų įsipareigojimą“. Jis pasirašytas Lietuvos bajorams pareikalavus. Šio akto svarbą yra pabrėžęs tik lenkų istorikas Juliuszas Bardachas.
„Nuo gegužės 3-sios spalio 20-oji neatsiejama. Kalbama apie dviejų tautų, dviejų valstybių įsipareigojimą viena kitai“, - aiškino V.Landsbergis.
Kalbos apie Gegužės 3-sios Konstitucijos svarbą ir apskritai sanglaudos su Lenkija paieškos yra antrąkart išradinėjamas dviratis. Prieš daugiau kaip dešimtį metų, kai Lietuvos prezidentas buvo Valdas Adamkus, Lenkijos – Aleksandras Kwasniewkis, vėliau Lechas Kaczynskis, dviejų šalių santykiai išgyveno aukščiausią pakilimo laiką per visą istoriją. Tada, daugiausia V.Adamkaus ir jo šalininkų pastangomis, Gegužės 3-oji buvo įtraukta į Lietuvos atmintinų dienų sąrašą.
Bet vėliau santykiai pagedo ir gerokai atšalo, kai Lietuvos lenkai pareiškė pageidavimus dėl pavardžių rašybos, dvigubų gatvių užrašų Vilniaus krašte, piktinosi dėl neva tyčia uždarytų mokyklų.
Lietuvos ir Lenkijos santykiai turėtų būti rašomi iš naujo puslapio – toks buvo pagrindinis G.Landsbergio pasisakymo motyvas.
Seimo narys Emanuelis Zingeris prisiminė Lietuvos ir Lenkijos santykių „aukso laikus“, kai buvo surengtas bendras Lietuvos ir Lenkijos Seimų posėdis per interneto ryšį.
„Mums pavyko pasiekti,kad Gegužės 3-oji būtų įtraukta į kalendorių kaip minėtina diena. Bet dabar reikėtų žengti toliau, suteikti šiai dienai valstybinės atminties statusą“, - pasiūlė E.Zingeris.
Jis leido suprasti, kad gegužės 3 diena ir Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, galėtų būti šventinė diena. Vietoj gegužės 1-sios, kurios jau nebešvenčia net socialdemokratai.
