Planavę šioje vietoje atgautose tėvų ir senelių žemėse statyti gyvenamuosius namus ar kurti kaimo turizmo sodybas žmonės pasijuto apgauti ir nuskriausti.
Visos problemos kilo dėl aukšto slėgio dujotiekiui nustatyto servituto juostos – po 50 metrų į abi puses – ir galiojančių aštuoniolikos draudimų žemės savininkams.
Žemės savininkų teigimu, valstybė sumokėjo jiems juokingai menkas sumas ir jaučiasi teisi.
Žmonės savo žemę vertina bene šimtu kartų daugiau.
Kadangi gražiuoju su valstybe susitarti nepavyko, teko kreiptis į teismą.
Prisidengė valstybės vėliava
Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamas Petronėlės Danutės Malakauskienės ieškinys bendrovei „Klaipėdos nafta“ ir Lietuvai, atstovaujamai Energetikos ministerijos, dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos I protokolo pažeidimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
„Mane nuo mažų dienų auklėjo, kad svetimo daikto neatsiklausus nevalia imti.
Visada galima susitarti, jei reikia – sumokėti. Šiuo atveju buvo tendencingai einama kitu keliu – naudojamasi svetimu turtu už jį nesumokėjus ir prisidengus valstybės vėliava“, – teisme sakė 80-metės P.D.Malakauskienės interesams atstovaujantis sūnus Giedrius Malakauskas.
Jis mano, kad antrasis atgautos žemės nacionalizavimas jo motinai buvo daug skaudesnis, nes šįkart ją pažemino ne svetimi, o savi.
G.Malakausko teigimu, žemę pasiėmė valstybė, o motinai liko prievolė kasmet už ją mokėti mokesčius.
Vyras teigė, kad neturi nieko prieš SGD magistralinius dujotiekius.
„Servitutas nustatytas teisėtai, tačiau jo turinys prieštarauja Konstitucijai. Mano motina neteko laisvės savo žemės sklype daryti tai, ką nori.
„Klaipėdos nafta“ negali mūsų priversti sodinti bulvių, mes turime teisę laisvai rinktis“, – kalbėjo G.Malakauskas.
Planavo gyvenamąjį kvartalą
P.D.Malakauskienė 2000 metais atgavo 14 hektarų senelių žemės. Ji planavo, pakeitusi žemės paskirtį, pritaikyti ją gyvenamųjų namų statybai.
Per žemę einančio dujotiekio trasai prireikė 1,4 hektaro ruožo. Valstybės skirta kompensacija už tai – 2400 eurų. Mokėjimo paskirties grafoje ši suma įvertinta keistokai – „už šienainį“.
Į banko sąskaitą pervesti pinigai iki šiol nepaliesti.
Žmonės mano, kad tokia valstybės skirta kompensacija – tarsi pasityčiojimas.
Ieškovė mano, kad nustatyti servitutai septyniuose žemės sklypuose prilygsta žemės paėmimui, ir tikisi gauti iš atsakovų atitinkamą kompensaciją – 247 249 eurus.
Teigiama, kad tokia šios žemės, kurioje leidžiama gyvenamųjų namų statyba, kaina 2013 metais buvo įregistruota Registrų centre.
„Kam ir už kiek dabar parduosi žemę su magistraliniu dujotiekiu?“ – retoriškai klausė G.Malakauskas.
Procedūros – pagal įstatymus
„Klaipėdos naftos“ ir Energetikos ministerijos atstovai prašo ieškinį atmesti. Jų teigimu, jau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad visos planavimo procedūros atliktos pagal įstatymus.
P.D.Malakauskienei esą jau sumokėta tinkamo dydžio kompensacija. Ji apskaičiuota už vieno hektaro žemės paskirties sklypo pagal to meto duomenis servitutą.
Atsakovai aiškino, kad moteris žinojo apie rengiamą SGD dujotiekio trasos planą ir suskubo keisti žemės paskirtį tikėdamasi pasipelnyti.
Nuo žemės savininkų niekas esą nebuvo slepiama, viskas vyko teisės aktų nustatyta tvarka.
Servitutas palietė tik kelis sklypus. Kituose savininkė esą gali daryti tai, ką buvo suplanavusi.
G.Malakausko teigimu, pradėjus rengti gyvenamojo kvartalo detalųjį planą apie dujotiekio trasos tiesimą jie nežinoję, žemės savininkai apie tai negavo tinkamos informacijos, kol dar atliekant planavimo darbus buvo galima kažką pakeisti.
Nežada nuleisti rankų
Panašioje situacijoje atsidūrė dar du netoliese esančių sklypų savininkai.
Irena Neniškytė pasakojo, kad atgavusi 12 hektarų senelio žemės planavo joje įrengti kaimo turizmo sodybą. Bet dabar rankos nusviro: kas norės ilsėtis sodyboje, kai per ją driekiasi dujų vamzdynas?
Stasys Gvažiauskas teigė, kad dėl servituto neteko dviejų hektarų žemės visai netoli uosto, komercinėje zonoje.
Jis tikino vieną hektarą žemės šioje vietoje anksčiau pardavęs už daugiau kaip 100 tūkst. eurų, o „Klaipėdos nafta“ pasiūlė už hektarą grašius.
I.Neniškytė, S.Gvažiauskas ir dar keletas žemių, per kurias eina SGD dujotiekis, savininkų atidžiai stebi P.D.Malakauskienės bylą.
Jie, kaip ir G.Malakauskas, nenusiteikę nuleisti rankų ir žada teisybės ieškoti Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre.
